Prevence komanda atkreipia dėmesį į visuomet aktualų ir diskusijas keliantį DK 37 straipsnį. Darbo kodeksas įtvirtina, kad darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbdavio turėtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo sąlygų, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Antroji straipsnio dalis nurodo, kad atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu.

Šios temos kontekste aktualu išskirti keletą pagrindinių aspektų:

Pareigos.
Teismų praktika mums leidžia atsakyti į šį klausimą, nurodydama, kad darbdaviui keliama pareiga įrodyti, kad darbuotojui buvo suteiktos žinios viršijančios keliamus bazinius (minimalius) reikalavimus.

Riba.
Šiuo atveju būtina įrodyti du kriterijus: kokios bazinės žinios reikalingos darbuotojo darbo funkcijoms atlikti bei, kad mokymuose darbuotojui suteiktos žinios buvo aukštesnio lygio, nei reikalingos tiesioginėms funkcijoms vykdyti.

Įrodymai.
Siekiant nustatyti, kokios minimalios žinios yra reikalingos darbuotojo darbo funkcijoms atlikti yra leidžiama naudotis visais leistinais įrodymais, tačiau darytina išvada, kad vienas iš pagrindinių dokumentų yra darbuotojo pareiginės nuostatos ar kitas panašus dokumentas detalizuojantis pareigybes, kitu atveju, iškyla sunkumas identifikuoti, kokios bazinės žinios ir (ar) gebėjimai yra reikalingi. Tik tiksliai nustačius minimalius darbuotojo žinių reikalavimus funkcijoms atlikti, galima pradėti vertinti ar papildomuose mokymuose įgytos žinios laikytinos viršijančiomis keliamus bazinius reikalavimus.

Iš pirmo žvilgsnio galima susidaryti klaidingą nuomonę, kad dalyvavimas tokiuose gerai žinomuose renginiuose kaip Baltijos NT investicijų forumas, Expo Real ar Lūžio taškas savaime yra vertinamas kaip aukštesnio lygio žinių darbuotojui suteikimas, nei tai yra reikalinga tiesioginėms jo funkcijoms vykdyti.

Tačiau, LAT savo formuojamoje praktikoje nurodė, kad mokymų/konferencijų tipas ir (ar) dydis savaime neįpareigoja darbuotojo atlyginti (grąžinti) darbdavio patirtas mokymosi išlaidas pagal DK 37 straipsnį, nebent vadovaujantis pateiktais įrodymais, nustatoma, kad darbuotojui buvo suteiktos aukštesnio lygio žinios, nei faktiškai reikalingos tiesioginėms funkcijoms vykdyti.

Darbo santykių šalims itin aktualu tinkamai identifikuoti bei suprasti, kokias teises ir pareigas jos turi, todėl lemiamą vaidmenį DK 37 straipsnio kontekste turi darbuotojo pareigybių aprašas ar kitas tokio pobūdžio dokumentas./span>