Garantijos perėjimas perpardavus prekę
Įprastai produktus pardavinėjant platformose ar prekyvietėse, pirkėjai yra informuojami apie produkto pardavėją ir pirkėjai tiksliai žino į ką kreiptis dėl paaiškėjusių prekių kokybės neatitikimų.
Tačiau egzistuoja gana nemaža antrinė (perpardavimo) rinka, t. y. kai galutinis pirkėjas prekes įsigyja iš perpardavėjo. Toks santykis dažnai sukelia neaiškumus dėl prekės kokybės garantijos perėjimo pirkėjui.
Komercinės ir įstatyminės garantijos perėjimas aktualus tiek verslininkams, superkantiems ir perparduodantiems prekes, tiek antrinėje rinkoje prekes pardavinėjantiems vartotojams, todėl šiame straipsnyje apžvelgiama įstatyme numatomi du prekių kokybės garantijų tipai: komercinė ir įstatyminė garantijos, bei jų perėjimas prekės perpardavimo atveju.
Komercinė garantija – verslininko (pardavėjo ar gamintojo) įsipareigojimas vartotojui grąžinti sumokėtą prekės ar paslaugos kainą, pakeisti, sutaisyti prekę ar kitaip pašalinti prekės ar paslaugos trūkumus, kai prekė ar paslauga neatitinka garantijos dokumente ar reklamoje, pateikiamoje sudarant sutartį ar iki jos sudarymo, numatytų sąlygų ar reikalavimų, kurie nesusiję su prekės ar paslaugos atitiktimi sutarčiai. Kokybės garantija (komercinė garantija) įprastai išduodama garantijos dokumentą.
Įprastai kokybės garantija nebūna asmeninio pobūdžio (t. y. nėra suteikiama asmeniškai konkrečiam pirkėjui), todėl jeigu garantijos dokumente nėra nurodyta išimčių dėl kokybės garantijos perleidimo kitiems asmenims, kokybės garantija seka paskui daiktą ir prekę su kokybės garantija perpardavus, kokybės garantija pereina naujam pirkėjui kartu su daiktu.
Pažymėtina, kad dažniausiai siekiant pasinaudoti komercine garantija reikalingas kokybės garantijos dokumentas ir prekės pirkimą iš pradinio pardavėjo patvirtinantys dokumentai.
Įstatymai numato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino.
Įstatyminė garantija taikoma ne tik vartojimo santykiuose (kai sutartis sudaroma tarp verslininko ir vartotojo), bet ir įprastuose civiliniuose santykiuose (pvz. kai prekė parduodama vartotojo kitam vartotojui, arba verslininko kitam verslininkui).
Įstatyminė garantija nustato pardavėjo pareigas pirkėjui. Pradiniam prekės pirkėjui perpardavus prekę kitam pirkėjui (PARDAVĖJAS > PERPARDAVĖJAS > PIRKĖJAS), pradinis prekės pirkėjas įstatymo prasme tampa pardavėjas. Todėl įstatyminę kokybės garantiją privalo užtikrinti būtent tas pardavėjas, kuris pardavė prekę pirkėjui. Tokios pozicijos laikosi ir VVTAT bei nuosekli teismų praktika: dėl perparduotos prekės kokybės galutinis pirkėjas visais atvejais kreipiasi būtent į tą pardavėją (perpardavėją), iš kurio pirko prekę.
Vis dėl to perpardavėjų interesai tam tikrais atvejais yra saugomi. Galutiniam pirkėjui įrodžius prekės kokybės trūkumus, ir siekiant prekės kainos sumažinimo/prekės grąžinimo ar kitų įstatyme numatytų priemonių, o perpardavėjui dėl to patiriant nuostolių (pvz. prekės kainos sumažinimas), perpardavėjas per įstatyminės garantijos terminą (skaičiuojamą nuo to momento, kai prekę iš pradinio pardavėjo įsigijo perpardavėjas) galėtų dėl patirtų nuostolių atlyginimo kreiptis į pradinį pardavėją.
Rinkoje dažnai pastebima, kad perpardavėjai suteikiamą prekės garantiją nori apriboti likusios pradinio pardavėjo komercinės garantijos terminu ir pirkėjams neatskleidžia informacijos apie įstatyminę garantiją. Todėl visiems perpardavėjams rekomenduojame įsivertinti iš to kylančias rizikas: įstatyminės garantijos atveju už prekės kokybę atsakingas būtų būtent perpardavėjas; tinkamas vartotojų neinformavimas apie suteikiamą prekės kokybės garantiją gali būti pripažįstamas nesąžininga komercine veikla.
