Įsigaliojo Vyriausybės nutarimas dėl Žaliųjų pirkimų
Ilgą laiką viešuosiuose pirkimuose pirkimo laimėtoją lemdavo mažiausia pasiūlyta kaina ar mažiausios sąnaudos. Vis dėlto, šiuo metu dažniau koncentruojamasi į įmonių tvarią veiklą ir darnaus vystymosi principus. Natūralu, kad šie principai tampa aktualūs ir viešuosiuose pirkimuose.
? Darnūs pirkimai reiškia, kad perkančiosios organizacijos siekia įsigyti atitinkamas prekes ar paslaugas įvertinant, kad būtų daromas mažiausias poveikis aplinkai ir gaunamas geriausias socialinis efektas. Darnieji pirkimai gali būti ir žalieji, ir socialiai atsakingi.
? Siekiant skatinti viešuosius darniuosius pirkimus Viešųjų pirkimų tarnyboje (VPT) visai nesenai buvo įkurtas Darniųjų pirkimų skyrius.
Nors darnieji pirkimai dar nėra privalomi, tačiau pažymėtina, kad 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo Vyriausybės nutarimas dėl Žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo, kuriame keliami itin ambicingi tikslai, t. y. kad perkančiosios organizacijos, atlikdamos visus pirkimus, išskyrus tam tikras išimtis, turi taikyti žaliųjų pirkimų reikalavimus, skaičiuojant pagal vertę nuo visų pirkimų, kurių procedūros atliekamos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašu, patvirtintu VPT direktoriaus, ir (ar) Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašu, patvirtintu perkančiojo subjekto:
? ne mažiau kaip 10 procentų tokių pirkimų nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 metų pabaigos;
? ne mažiau kaip 50 procentų tokių pirkimų – 2022 metais;
? ne mažiau kaip 100 procentų tokių pirkimų – kiekvienais metais nuo 2023 metų.
? Siekiant įgyvendinti tokį planą, Aplinkos ministerija 2021 m. liepos 30 d. priėmė įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas Žaliųjų pirkimų įgyvendinimo 2021–2025 metų priemonių planas. Būtent jis numato, kaip tobulinti žaliųjų pirkimų teisinį reglamentavimą, didinti perkančiųjų organizacijų bei subjektų ir neperkančiųjų organizacijų kompetenciją, tobulinti informacines sistemas, kuriose vykdomi viešieji pirkimai, užtikrinti tinkamą konsultavimą, skatinti informacijos apie žaliuosius pirkimus sklaidą, stiprinti bendradarbiavimą su rinka.
Taigi, jau šiandien perkančiosioms organizacijoms organizuojant pirkimus sąlyginai yra taikomi privalomi žaliųjų pirkimų reikalavimai (bent jau dešimčiai proc. visų organizuojamų pirkimų), o nuo 2023 m. planuojama, kad žaliųjų pirkimų reikalavimai bus privalomi visiems organizuojamiems pirkimams.
Žvelgiant į tokius sparčius ir ambicingus valstybinių institucijų tikslus, galime galvoti, kad darnieji pirkimai (ne tik žalieji, bet ir socialiai atsakingi) netolimoje ateityje taps neišvengiamai privalomi, kad dabartinės visuomenės poreikiai nepakenktų ateities kartų galimybėms.
