JANGIS II – asis etapas – duomenis turėtų suskubti pateikti to dar nepadarę verslai
Šių metų pradžioje dalinomės su Jumis naujienomis apie pradėjusį veikti naują VĮ Registrų centro Juridinių asmenų posistemį JANGIS (https://www.linkedin.com/).
Duomenų teikimas buvo padalintas į tris etapus. Vienas iš jų startavo sausio 3 d., o nuo gegužės 1 d. prasidėjo II etapas, kuomet duomenis privalo pateikti visų teisinių formų juridiniai asmenys, kurių naudos gavėjai yra tiesiogiai ir netiesiogiai juos kontroliuojantys fiziniai asmenys. Investicinės bendrovės ir investiciniai fondai duomenis galės teikti nuo šių metų liepos mėnesio.
Vadovaujantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, vadovai ar kiti įgalioti asmenys privalo rinkti, atnaujinti ir saugoti duomenis apie savo galutinius naudos gavėjus ir šią informaciją pateikti juridinių asmenų naudos gavėjų posistemiui JANGIS.
Galutiniu naudos gavėju yra laikomas fizinis asmuo, kuris yra įmonės savininkas. Taip pat asmuo, kuris tiesiogiai kontroliuoja juridinį asmenį, turėdamas didesnę kaip 25 proc. akcijų, pajų, įnašų ar (ir) balsų dalį juridiniame asmenyje. Jeigu tokio asmens nustatyti nepavyksta, juridinio asmens naudos gavėju laikomas fizinis asmuo, kuris vykdo kontrolę kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, priima sprendimus juridinio asmens vardu (direktorius).
Šiuos duomenis el. būdu gali pateikti direktorius, kitas įstatymuose ar steigimo dokumentuose nurodytas asmuo, ar kitas įgaliotas asmuo turintis prieigą prie juridinio asmens savitarnos JANGIS sistemoje. Atitinkamai suformuoti naudos gavėjų sąrašai turi būti pasirašomi elektroniniu, mobiliu parašu, patvirtintu kvalifikuotu sertifikatu. Juridiniams asmenims, taip pat kolektyvinio investavimo subjektams, yra numatyta prievolė gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus ir šią informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti į JANGIS.
Už reikalavimų ir pareigos pateikti duomenis apie juridinių asmenų naudos gavėjus į JANGIS posistemį nesilaikymą gali kilti administracinė atsakomybė ir paskirtos baudos, kurių dydis siekia nuo 500 iki 1 800 Eur (už pakartotinį pažeidimą nuo 1 500 iki 5 200 Eur). Juridinių asmenų vadovams nuo 2 000 iki 3 500 Eur (už pakartotinį pažeidimą nuo 3 500 iki 5 800 Eur).
