Ženkliai išaugo juridinių asmenų bankrotų skaičius Lietuvoje
Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje atšaukta ekstremalioji situacija dėl COVID-19 ligos, tačiau verslo sektorius lengviau atsipūsti vis dar negali dėl įtemptos geopolitinės situacijos ir popandeminių pasekmių.
Verslo bei ekonomikos analitikai pastaruoju metu dalijasi įžvalgomis apie didėjantį bankrotų skaičių Lietuvoje. Karantino sąlygų verslams sugriežtinimas yra minima kaip popandeminė pasekmė, kuri pajaučiama per ilgesnį laikotarpį ir tikėtina, kad savo piką pasieks šių metų rudenį. Verta paminėti, kad didelę įtaką kylančiai įtampai turi ir sumažėjusi valstybės pagalba, kuri teikiama nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms.
Tai atspindi itin ženkliai padidėjęs juridinių asmenų bankrotų skaičius Lietuvoje. Šiuo metu, fiksuojama 2,5 karto daugiau bankrotų, nei praėjusiais metais. Pavyzdžiui, vadovaujantis naujausiais Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybos (AVNT) duomenimis, 2021 balandžio 18 d. pradėtų juridinių asmenų bankroto procesų skaičius – 189 įmonės, skaičiuojant nuo sausio 1 d., o tuo pačiu laikotarpiu 2022 m. – 396 įmonės. Panašus bankrotą paskelbusių įmonių skaičius 2021 metais buvo pasiektas tik liepos 26 d. Tuo metu fiksuotas 401 įmonės bankroto procesų skaičius.
Dinamiškai keičiantis situacijai ir atsižvelgiant į didėjančią įtampą verslo sektoriuose, derėtų įvertinti ir žinoti kokios yra juridinio asmens vadovo pareigos, esant įmonės nemokumo tikimybei ar juridiniam asmeniui (toliau – JA) tapus nemokiam.
2021 m. įsigaliojus LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymo pakeitimams, buvo nustatyta juridinio asmens nemokumo tikimybės reikšmė. Tai yra laikoma padėtis, kai realiai tikėtina, kad JA taps nemokus per artimiausius tris mėnesius, o JA nemokumu laikoma – juridinio asmens būsena, kai JA laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba JA įsipareigojimai viršija turto vertę. Šio įstatymo 4 str. nustatyta, kad asmenys turintys teisę inicijuoti nemokumo procesą yra JA vadovas, o 6 str. nustatytos vadovo pareigos JA tapus nemokiam arba atsiradus nemokumo tikimybei.
Tuo atveju, jei atsiranda JA nemokumo tikimybė, vadovas turi:
- i) informuoti juridinio asmens dalyvius (akcininkus, narius, dalininkus) apie JA asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą;
- ii) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti;
iii) vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus JA gyvybingumui.
JA tapus nemokiam, vadovas privalo:
- i) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą;
- ii) inicijuoti nemokumo procesą;
iii) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą;
- iv) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti;
- v) vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus JA gyvybingumui.
Tuo atveju, jei JA vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo pareigas pagal aukščiau nurodytą įstatymą, jis privalo atlyginti žalą įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu. Taip pat teismas turi teisę apriboti JA vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus JA vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Šiuo atveju įmonių vadovai yra įpareigojami stebėti juridinio asmens finansinę būklę, o iškilus nemokumo tikimybei – nedelsiant imtis veiksmų ir priimti sprendimus.
