Komercinių paslapčių vertės įtvirtinimas
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo bylą dėl nuostolių, padarytų neteisėtai pasinaudojus įmonės komercinėmis paslaptimis (byla Nr. e3K-3-258-823/2022). Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl nuostolių atlyginimo neteisėtai pasinaudojus komercinėmis paslaptimis.
Kasacinis teismas savo nutartyje suformavo poziciją, kad komercinės paslapties savininkas su ja gali elgtis laisvai ir savo nuožiūra, kadangi tai vis tiek išliks komercine paslaptimi. Įtvirtindamas tokią išvadą LAT pažymėjo, kad „informacijos vertingumas, kaip būtinasis komercinės paslapties požymis, aiškintinas, visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad komercinė paslaptis yra savarankiškas pramoninės nuosavybės objektas, dėl kurio panaudojimo būdų komercinės paslapties turėtojas gali laisvai spręsti savo nuožiūra, t. y. pats jį naudoti savo komercinėje veikloje, atlygintinai jį perleisti kitiems asmenims, kt.“. Papildomai Kasacinis teismas pridėjo, kad „komercinės paslaptys yra vertingos, kai jos būna naudojamos tiek pagal tiesioginę paskirtį, tiek ir kitais būdais – jos gali būti atlygintinai perduodamos, taip pat gali tapti jų savininko indėliu į bendrą su kitu subjektu projektą ar kt. Spręsti, kokiu būdu bus naudojama komercinę paslaptį sudaranti informacija, prerogatyva tenka jos savininkui.“.
Šioje nutartyje LAT padarė verslui ypatingai svarbią išvadą ir naudingą patarimą įtvirtinti savo komercinių paslapčių vertę – „įsipareigojime neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties nustatyta 150 000 Eur dydžio bauda nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip minimalūs neįrodinėtini nuostoliai (netesybos), inter alia, atsižvelgiant į tai, kad šis įsipareigojimas, kurio ieškovės nepasirašė, negali būti vertinamas kaip šalis saistantis konfidencialumo susitarimas. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad nurodytas įsipareigojimas teismo apskritai negalėjo būti vertinamas kaip vienas iš kriterijų nustatant fabrikui padarytos žalos dydį. Nurodytas baudos dydis rodo, kokia suma žalą, galinčią atsirasti dėl neteisėto fabriko komercinių paslapčių atskleidimo, įvertino pati tuometinė fabriko vadovė atsakovė A. J. Nesant galimybės tiksliai nustatyti fabrikui padarytos žalos dydį pagal atsakovių iš pažeidimo gautą naudą, nėra pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas fabrikui iš atsakovų būtent tokią nuostolių atlyginimo sumą, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, reikalaujančios žalos dydį nustatyti įvertinus abiejų šalių pateiktus įrodymus ir atsižvelgiant į joms tenkančią įrodinėjimo naštą.“
Šia nutartimi LAT verslui suformavo net keletą svarbių taisyklių, tačiau visumoje dar kartą patvirtino, kad verslas, norėdamas sėkmingai saugoti savo komercines paslaptis ir ginti pažeistas teises, jeigu jų komercinės paslaptys yra neteisėtai panaudojamos, turi tinkamai pasirengti ir taikyti savo vidinius dokumentus, apibrėžiančius jų komercines paslaptis, jų vertę, saugojimo tvarką bei kt.
