Komercinių sutarčių netesybos
Komercinėse sutartyse įprasta numatyti sąlygas dėl netesybų (baudų, delspinigių) mokėjimo, kai sutarties šalių prievolės yra nevykdomos arba vykdomos netinkamai.
Praktikoje matyti, jog dažnai netesybos nurodomos itin didelės, pvz.: verslininkai savo rengiamose sutartyse nusimato sąlygas, pagal kurias už neesminį sutarties pažeidimą mokamos baudos sudaro 20 000 EUR ir didesnes sumas.
Pagal aktualią teismų praktiką, šalims sutartyje susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai nurodyta netesybų suma yra akivaizdžiai per didelė, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį (padarytą pažeidimą, padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan.). Įvykus pažeidimui skolininkai įprastai ginčija priskaičiuotų netesybų dydį, o teismai dažnu atveju sutartyje numatytą netesybų ir kreditoriaus reikalaujamą sumokėti sumą sumažina, todėl itin svarbu sutartines netesybų sąlygas išdėstyti tinkamai. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu.
Tinkamam sąlygų dėl netesybų nustatymui svarbu suprasti jų paskirtį. Netesybų tikslas yra kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius (ar netinkamai įvykdžius) sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų. Kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartyje numatytos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažįstami kaip minimalūs patirti nuostoliai. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją.
Taip pat netesybų tikslas yra sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o skolininkui. Nustačius neprotingą (pagal rinkos sąlygas per didelį) netesybų dydį skolininkui gali būti lengviau įrodyti, kad jos yra per didelės.
Atitinkamai, sutartyse nusimatant sąlygas dėl netesybų ir siekiant išvengti ginčų dėl jų ar netesybų sumažinimo teisme, visada rekomenduojame:
- Netesybas nustatinėti konkretiems, o ne abstraktiems sutarties pažeidimams, atskirti ir detalizuoti pažeidimus ir jų pagrindu apskaičiuojamas netesybas (pvz. vengti: už sutarties nuostatų pažeidimą skolininkas moka 10 000 EUR netesybų; naudoti: už kiekvieną vėlavimo pristatyti prekes dieną šalis moka 500 EUR netesybų).
- Vengti sąlygų, kuriomis nustatomos reikšmingos netesybos net ir už minimalius pažeidimus bei nenustatyti neproporcingų ir neprotingų (nerealių) netesybų (pvz. už kiekvieną dieną, kurią šalis pavėlavo pateikti informaciją mokama 10 000 EUR bauda).
- Sutartyse nepamiršti įtraukti sąlygos, jog skolininkas privalo atlyginti visus nuostolius viršijančius netesybas.
Šalių valia nustatyti netesybas nėra absoliuti, o nustačius neprotingas/neproporcingas netesybas teismas jas gali sumažinti, todėl tikslinga skrupulingai aptarti visas netesybų sąlygas. Taip netesybas prašančios sumažinti šalies laukia itin komplikuotas procesas siekiant įrodyti, jog netesybos yra per didelės.
