Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose rizika
Pakankamai įprasta, kad tiekėjai, pralaimėję viešąjį pirkimą ar nepatenkinti pirkimo sąlygomis, kreipiasi į perkančiąją organizaciją, o vėliau ir į teismą, su įvairiais su tuo susijusiais reikalavimais. Paraleliai reiškiamas ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dažniausiai lemiančios pirkimo sutarties sustabdymą, kol ginčas nebus išnagrinėtas.
Žinoma, tokių laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – sustabdyti viešąjį pirkimą ar iš jo gimusios sutarties vykdymą.
Ir tokios priemonės yra pateisinamos, kadangi neretai atsitinka taip, kad sudaryta viešojo pirkimo sutartis iki visiško bylos teisme išnagrinėjimo jau bus įvykdyta ir pasibaigusi.
Tačiau naujausia Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika pamokė, kad nors ir labai svarbu laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso.
Kai jau iškyla klausimas, susijęs su perkančiosios organizacijos patirtų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo, įsijungia nebe viešųjų pirkimų teisės aktai, bet standartinis civilinio proceso kodeksas. Tuomet siekiant pagrįsti savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (lygiai taip pat kaip ir reikalaujant žalos bet kuriuo kitu pagrindu, pvz. kylančią iš sutarties).
Teismas išaiškino, kad neteisėtiems veiksmams pagrįsti pakanka fakto, kad tiekėjo reikalavimai viešųjų pirkimų byloje buvo nepagrįsti ir teismo įsiteisėjusiu sprendimu atmesti.
Nepaisant to, daugiau įrodinėjimo kliūčių atsiranda, kai perkančiajai organizacijai tenka įrodyti patį patirtos žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Gali būti atlyginami tik tie realūs perkančiosios organizacijos patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoje byloje tiesioginė pasekmė (pvz. perkančioji organizacija ne tik kad turi įrodyti, kad dėl sutarties vykdymo vėlavimo neteko finansavimo, bet dar ir tai, kad pirkimo sąlygose, sutarties pagrindinėse sąlygose buvo akivaizdžiai nurodyta ir suprantama, kad dėl laikinųjų apsaugos ar panašių priemonių perkančiajai organizacijai gali atsirasti reikalaujami nuostoliai).
Taigi, verta pasikartoti ir prisiminti, kad tiekėjai turėtų itin atidžiai vertinti visus pirkimo dokumentus (ne tik kvalifikacinius reikalavimus ir kitas tiesiogiai galimybę dalyvauti pirkime apsprendžiančias sąlygas) ir kreipiantis į teismą labai gerai pasvarstyti, ar verta kiekvienu individualiu atveju prašyti teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Kita vertus, perkančiosios organizacijos, turėdamos pvz. kokį nors itin reikšmingą terminą sutarčiai vykdyti, kurio neįvykdžius ji galėtų patirti reikšmingų nuostolių, tai reikėtų aiškiai nurodyti pirkimo dokumentuose ir neduoti teismams ir tiekėjams peno jokiems kitokiems interpretavimams.
Įsivertinkite potencialias ginčų galimybes iš anksto ne tik viešųjų pirkimų atvejais, bet ir bet kokios kitos sutarties sudarymo kontekste.
