Lietuvos Aukščiausiasis Teismo nutartis – krovinių gabenimas remiantis CMR konvencija

? Šių metų spalio 21 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas („LAT“) civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-943/2021 priėmė krovinių, gabenamų pagal Tarptautinę krovinių vežimo keliais konvenciją („CMR konvencija“), sektoriui svarbią nutartį, kurioje išskyrė keletą šiam sektoriui reikšmingų aspektų. 

? LAT savo nutartyje konstatavo, kad krovinio gabenimą vykdant remiantis CMR konvencija, sutarties šalys negali susitarti, kad tarp šalių kilusį ginčą nagrinės tik vienas pasirinktas konkrečios šalies teismas. Konstatuodamas šį faktą LAT pažymėjo, kad paprastai civilinėse ir komercinėse bylose tarptautinė ES teismų jurisdikcija nustatoma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo taisykles.Šis reglamentas taip pat būtų taikomas civilinėse bylose, susijusiose su krovinių vežimu, tačiau ieškiniams, patenkantiems į CMR konvencijos taikymo sritį, taikoma išimtis, t. y. šalys negali susitarti dėl vienintelio teismo kompetencijos spręsti ginčą. Taip pat šalys savo susitarimu negali pakeisti CMR konvencijos nuostatų, numatančių, kurios valstybės teismai gali spręsti ginčus, kilusius dėl krovinių gabenimo pagal CMR konvenciją. 

CMR konvencijos 31 str. 1 d. yra nustatyta, kad į CMR konvencijos taikymo sritį patenkančius ginčus turi teisę nagrinėti šie teismai: 

? šalių susitarimu pasirinktas teismas; 

? atsakovo gyvenamosios vietos (buveinės) teismas; 

?? krovinio priėmimo vežti vietos valstybės teismas; 

? krovinio pristatymo vietos valstybės teismas. 

Toks LAT išaiškinimas reiškia: 

☑️ šalims susitarus dėl to, kuriame teisme bus nagrinėjami tarpusavio ginčai, kompetenciją spręsti ginčus galės turėti keturių skirtingų šalių teismai; 

☑️ net ir šalims susitarus dėl konkretaus teismo jų ginčams spręsti, toks teismas nebus vienintelis, kuriame gali būti pareikštas ieškinys, t. y. šalys bet kokiu atveju galės kreiptis į CMR konvencijos 31 str. 1 d. nurodytose valstybėse esančius teismus. 

❗️Kitas svarbus LAT išaiškinimas – dar kartą pabrėžtas netinkamas CMR konvencijos oficialus vertimas į lietuvių kalbą. Nagrinėjant šią bylą LAT dar kartą teko tikslinti CMR konvencijos teksto vertimą į lietuvių kalbą, tokiu būdu pabrėžiant svarbą aktualią CMR konvencijos nuostatą visada pasitikslinti originaliame tekste. 

?Oficialiame CMR konvencijos 29 str. 1 d. vertime į lietuvių kalbą nurodyta: „Vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams“. 

? LAT, nagrinėdamas šią bylą, padarė išvadą, kad ši CMR konvencijos nuostata į lietuvių kalbą išversta nevisiškai tiksliai ir ji turėtų būti tiksliau verčiama taip: „Vežėjas negali vadovautis šio skyriaus nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal bylą nagrinėjančio teismo vietos valstybės teisę prilyginama tyčiniams veiksmams“. 

?Tokia teismo išvada ir pasiūlymas dėl vertimo keitimo, reiškia, kad teismas sprendimą dėl vežėjo veiksmų pripažinimo tyčiniais, turi priimti remiantis teismo vietos teise.