Nekonkuravimo susitarimas su darbuotoju
Pandemijos laikotarpiu, daugeliui darbuotojų tenka palikti savo darbovietes, todėl nekonkuravimo susitarimų klausimai tampa itin aktualūs.
DK 38 straipsnyje nurodyta, kad darbo sutarties šalys gali susitarti, kad:
? Darbuotojas, kuris turi specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu veikloje, tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla.
? Pasibaigus darbo sutarčiai, šis susitarimas galioja ne ilgiau kaip dvejus metus po darbo sutarties pasibaigimo.
? Darbuotojas turi teisę į nekonkuravimo kompensaciją ir turi teisę vienašališkai nutraukti susitarimą, kuomet darbdavys daugiau kaip du mėnesius vėluoja sumokėti visą ar dalį kompensacijos.
? Darbdavio teisės taip pat ginamos – darbuotojas, pažeidęs nekonkuravimo susitarimą, privalo sulygtam susitarimo dėl nekonkuravimo laikotarpiui nutraukti konkuruojančią darbo ar profesinę veiklą, grąžinti gautą kompensaciją ir atlyginti darbdaviui padarytą žalą.
Svarbu paminėti, kad prieš įsigaliojant naujajam DK (2017 m. liepos 1 d.), susitarimas dėl nekonkuravimo nebuvo tiesiogiai reglamentuojamas, teismai siekdami užpildyti šias reglamentavimo spragas vadovaudavosi Civiliniu kodeksu. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-684/2020 nurodė, kad susitarimas dėl nekonkuravimo, sudarytas prieš naująjį DK, nuo 2017 m. liepos 1 d. galioja tik toje apimtyje, kurioje neprieštarauja naujojo DK normoms.
