Infiacija ir logistikos grandinių sutrikimai
Visais laikais skaitau daug šaltinių aptariančių makro-ekonomikos tendencijas. Todėl šiandien dalinuosi minčių summary, kurį teko „sugerti“ iš įvairių šaltinių.
Lietuva yra viena pirmaujančių pagal infliacijos rodiklius (2022-02-04 duomenimis 4 vietoje). Nors ir manoma, kad infliacija, tik laikinai apsistojusi Europos ir JAV zonose svarbu suvokti pagrindines jos priežastis.
Pagrindinėmis infliacijos priežastimis laikomi geopolitinių veiksnių ribojimai, perteklinė rinkos paklausa, puslaidininkių trūkumas rinkoje, smarkiai pabrangę energetiniai ištekliai bei kitos žaliavos. Taip pat vienas kertinių veiksnių stipriai reguliuojantis infliacijos šuolius yra ir logistikos grandinių sutrikimai nespėję susistyguoti nuo COVID krizės ištakų. Praėjusių metų paskutinįjį ketvirtį laivybos sektorius susidūrė su reikšmingais iššūkiais: koronaviruso protrūkiai uostuose, avarijos gamyklose, nepalankių oro sąlygų sukeltos problemos. Transporto sektoriuje taip pat vyravo daug trukdžių dėl trūkstamų, brangstančių žaliavų ir nutrūkusių gamybos linijų. Laivybos krizė kaitino situaciją ir avia krovinių industrijoje: pramonė patyrė itin didelę oro krovinių paklausą, kurios nepavyko suvaldyti. Buvo fiksuojamas ženklus krovinių lėktuvų trūkumas, o siekiant suvaldyti krizę aviakompanijoms teko užsakinėti užsakomuosius skrydžius, kurių kainos šoko iki rekordinio lygio: „Air Charter Service“ duomenimis, „Boeing 777“ užsakomasis skrydis per Ramųjį vandenyną šiuo metu kainuoja apie 2 mln. dol., tuo tarpu prieš pandemiją tokio užsakomojo skrydžio kaina siekė vos 750 000 dol. Taip pat situacijos nelengvina ir aviacinio kuro kainos, IATA duomenimis, per 2021 metus jos augo 120%, kai per pastaruosius 22-ejus metus bendras augimas buvo tik 280%. Apskritai 2021 m. birželio mėn. pasaulinis PVI tiekėjų pristatymo terminų indeksas sumažėjo iki istoriškai žemiausio lygio nuo 1999 m.
Taigi, šiuo metu gali guosti tik tai, kad centriniai bankai visame pasaulyje prognozuoja, kad infliacija pamažu turėtų nuslūgti metų viduryje dėl pastebimo logistikos grandinių atsigavimo ir didėjančio ekonomikos atsparumo viruso plitimo ribojimams. Kasdien kalbantis su verslu matyti, kad budrumo lygis kyla, investicijų kraneliai dar nesitraukia, tačiau atsargumo tenka pastebėti vis daugiau. Atsargumo prideda ir šiuo metu vyraujanti geopolitinė įtampa tarp Vakarų šalių ir Rusijos, augantis Kinijos NT burbulas ir kiti mums puikiai žinomi veiksniai. Ekonomikos stygos daugelyje frontų išlieka įtemptos, užtikrintų garantijų dėl jų suvaldymo nėra. Todėl behavioristinės ekonomikos šalininkai ypatingai atidžiai stebi vykstančius įvykius ir kaip visuomet įspėja, kad tam tikrų įtampų materializavimasis gali baigtis staigiu ir ilgalaikiu vartojimų įpročių pokyčiu, kuris sudarytų esmines prielaidas pajudėti recesijos link.
