Seimas pritarė Darbo kodekso pataisoms, įtvirtinančioms statybos rangovų subsidiarią atsakomybę už tai, kad jų samdomos subrangos įmonės teisingai mokėtų atlyginimus savo darbuotojams. Šie darbo kodekso pakeitimai perkelia darbuotojų komandiravimo įgyvendinimo direktyvas į nacionalinę teisės lygį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtomis Darbo kodekso pataisomis, kurioms pritarė Seimas, numatoma subsidiari rangovo, jei darbdavys yra subrangovas, atsakomybė už darbo užmokesčio (įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis) mokėjimą darbuotojui, kai jis dirba darbus, nustatytus Statybos įstatyme. 

Kitaip tariant, nors už piniginių įsipareigojimų, susijusių su darbo užmokesčiu, įvykdymą atsakingas darbdavys, tačiau darbdaviui neįvykdžius šios pareigos ar ją įvykdžius iš dalies, darbuotojas galės reikalauti ją įvykdyti, kreipdamasis į darbo ginčų komisiją, o atsakovais nurodydamas ne tik darbdavį, bet ir rangovą. Iki šiol tokia rangovo subsidiari atsakomybė buvo numatyta tik tuo atveju, kai dirba komandiruotas darbuotojas, o subrangos paslaugas teikia užsienio paslaugų teikėjas.

Manoma, jog šiomis įstatymo nuostatomis rangovai primygtinai bus skatinami atidžiau rinktis pasitelkiamus subrangovus, rengti naujas procedūras ir vadovautis papildomais atrankos kriterijais, susijusiais su subrangovų mokamo darbo užmokesčio jų darbuotojams patikra ir įvertinti galimas rizikas.

Kyla klausimas, kodėl įstatymų leidėjas apsiribojo tik statybų sektoriumi? Kodėl, pvz.: tam tikri prekybininkai negali būti atsakingi už gamintojų mokamus atlyginimus darbuotojams? O gamintojai tuomet būtų atsakingi už žaliavų tiekėjų mokamus atlyginimus ir pan. Juk itin teisinga, kai už atitinkamų asmenų prievoles tampa atsakingi kiti nesusiję asmenys.