Kaip suvaldyti vėluojančius komercinius mokėjimus ekonominiu nestabilumo laikotarpiu?
Šiais laikais įmonės dažnai automatizuoja ir standartizuoja skolų išieškojimo procesus (pvz. automatiniai priminimai skolininkams, skolų išieškojimo įmonių pasitelkimas), arba pasitelkia kitokias priemones pinigų srautams užtikrinti (pvz. faktoringas, skolų draudimas). Kita vertus, skolų administravimas sukelia laiko bei pinigų sąnaudas, todėl pavėluoti mokėjimai gali užkirsti kelią tolesnei įmonės plėtrai arba išgyvenimui.
Statistika džiugių naujienų taip pat nerodo. LBA duomenimis, 2022 m. II ketvirtį Lietuvos bankų faktoringo apyvarta sudarė 2 683,61 mln. EUR, 70 % daugiau lyginant su 2021 m. II ketvirčiu (1 573,88 mln. EUR). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per šių metų I ketvirtį bankroto procesai buvo inicijuoti 312 įmonių, per II ketvirtį – 274. 2021 m. I ketvirtį bankroto procedūra pradėta 154, II ketvirtį – 184 įmonėms. ECB, LB ir kiti centriniai bankai prognozuoja tolesnį palūkanų didinimą, ekonomikos augimo lėtėjimą bei išaugusią infliaciją. Šiuos rodiklius be abejo smarkiai įtakos ir besitęsiantis karas bei energetinė krizė. Atitinkamai mažai tikėtina, kad artimiausiu laikotarpiu ekonominės prognozės bus optimistiškos. Todėl žvelgiant į ekonominę situaciją regione, pinigų srautų užtikrinimas daugeliui įmonių bus gyvybiškai svarbus.
LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme numatoma, jog jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į Įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas.
Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 % padidinta vėliausiai pagrindinei ECB refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma (jeigu refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu), arba ribinė palūkanų norma (jeigu operacija buvovykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu).
Atitinkamai, pavėluotų mokėjimų palūkanų norma yra tiesiogiai priklausoma nuo ECB refinansavimo operacijų palūkanų normų.
Šių metų liepą ECB pirmą kartą per 11 metų padidinus palūkanų normas, atitinkamai didėja ir pavėluotų mokėjimų palūkanų normos – šio straipsnio paskelbimo dieną vėliausiai pagrindinei ECB refinansavimo operacijai taikyta fiksuotoji palūkanų norma sudarė 1,25 proc. Iliustruojant praktiniu pavyzdžiu – jeigu tai būtų paskutinė šių metų pagrindinė ECB refinansavimo operacija, sekančių metų pirmą pusmetį Įstatyme numatytų pavėluotų palūkanų norma sudarytų 9,25 proc. Tokia palūkanų norma būtų 27 proc. didesnė, nei įprastinė komercinėse sutartyse nustatoma delspinigių norma – 0,02 proc. per dieną, arba 43 proc. didesnė nei Civiliniame kodekse įtvirtinama palūkanų norma.
Išieškant daug smulkių skolų neretai skolos išieškojimas gali kainuoti brangiau nei išieškoma suma, todėl verslas bus priverstas ieškoti įvairių būdu savo išlaidoms apkarpyti ar kompensuoti. Atitinkamai Įstatymu numatyta padidinta palūkanų norma galėtų suteikti verslui papildomą oro gurkšnį leidžiantį kvėpuoti toliau.
Didėjančios palūkanų normos gali padėti verslams kompensuoti brangstančius pinigus ir dėl vėluojančių mokėjimų patiriamus nuostolius. Rengiant sutartis visada stengiamės santykius vertinti ne tik per teisinę, bet ir per ekonominę-verslo prizmę, todėl siekiame įtvirtinti verslui reikalingus saugikliusbei visapusiškai apsaugoti klientus.
