Prieš kelias savaites viešoje erdvėje buvo paskelbta naujiena, kad Seime svarstoma atsisakyti privalomo notaro dalyvavimo tvirtinant hipotekos sandorius. Sudarant hipotekos ir įkeitimo sandorius informacinių technologijų priemonėmis ir įregistruojant hipoteką viešame registre „Registrų centre“, notaro dalyvavimas nebūtų privalomas.

Jau šį penktadienį socialiniuose tinkluose „Lietuvos notarų rūmų“ paskyrose laukia labai įdomi diskusija – „Hipotekos antireforma: politinės iniciatyvos prieš teisingumo garantijas“

Galbūt pamenate, kad su visuomenėje vis dar populiariai naudojamu terminu „hipotekos lakštas“ atsisveikinome jau prieš beveik dešimtmetį ir kokios buvo to priežastys? 2007 m. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl hipotekos registro vystymo koncepcijos patvirtinimo. Atitinkamai buvo inicijuoti Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų pakeitimai, kurių pagrindu buvo atsisakyta hipotekos teisėjo funkcijų registruojant hipoteką (įkeitimą) ir hipotekos skyrių prie apylinkės teismų, galiausiai įsigaliojus atitinkamiems teisės aktams – baigėsi „hipotekos lakštų“ era

Priminsiu, kad anksčiau hipotekos sandorius tvirtindavo notaras, kuris nustatydavo ar sandoris neprieštarauja įstatymams ir atitinka jų reikalavimams, o dar kartą šiuos aspektus tvirtindavo hipotekos teisėjas ir tik tuomet hipotekos sandoris įgydavo teisinę galią. Pagrindiniai tokių hipotekos registro vystymo koncepcijos ir su tuo susijusių įstatymų pakeitimų tikslai – įgyvendinti „vieno langelio“ principą, kurio metu sutrumpėjo hipotekos registravimo laikas (ne vėliau kaip 1 darbo diena), sumažinti teismų darbo krūviai, atsisakyta hipotekos lakštų kaip griežtai formalizuotos sandorio formos bei užtikrinamas teisinis reguliavimas, šalių laisvės principo įgyvendinimas, t. y. kreditoriaus bei skolininko teisėtų interesų pusiausvyra. Šie pakeitimai įsigaliojo 2012 m. ir praktikoje yra taikomi lyg šių dienų.

Šiuo metu ruošiamų įstatymų pakeitimų pagrindiniai reformos motyvai – sukurti naujas elektronines paslaugas hipotekos sandorio šalims, taupyti sandorio šalių laiką bei pinigus, supaprastinti hipotekos ir įkeitimo sandorių sudarymo procesus, naudoti standartinius sutarčių šablonus. Pakartotinai atkreiptinas dėmesys, kad 2007 m. buvo siekiama atsisakyti standartinių hipotekos lakštų formų, o nauja reforma būtų grįžtama prie panašios kaip anksčiau taikytos tvarkos. 2019 m. teisės ekspertai ir mokslininkai, įstatymų rengėjams pateikė teisines išvadas bei nuomones dėl galimos rizikos teisinėje sistemoje, jei būtų atsisakyta privalomos notarinės formos instituto hipotekos sandoriuose. Praktikoje, hipotekos sandoriai yra laikomi itin rizikingais sandoriais, o notaras atlikdamas savo funkcijas užtikrina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.

Derėtų paminėti, kad hipotekos (įkeitimo) sudarymo faktus ir sutarčių kopijas, el. ryšio priemonėmis notarai privalo perduoti registrams per vieną darbo dieną, o nuo 2020 m. taikomuose notarų įkainiuose numatyta, kad jaunoms šeimoms, perkančioms pirmąjį gyvenamą būstą iki 87 000 EUR vertės už skolintas lėšas, nereikia mokėti notarinio mokesčio. Taip pat notaras tvirtindamas hipotekos (įkeitimo) sandorius, ne tik atlieka administracinius veiksmus, tačiau patikrina hipotekos objekto nuosavybės teisių teisėtumą, daikto suvaržymus, reikalingus sutikimus, teismo leidimus, areštus, sandorio šalių tapatybę, išaiškina šalims sudaromo sandorio prasmę ir pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, kad notarai nuo šių metų pradėjo teikti nuotolines paslaugas, kyla klausimas ar tikrai hipotekos (įkeitimo) sutarčių registravimo modernizavimas, savarankiškas registravimas el. ryšio priemonėmis ir notaro eliminavimas tvirtinant hipotekos (įkeitimo) sandorius sutaupys šalių laiką ir pinigus, ar nekils piktnaudžiavimų teise, kuomet neliktų vieno iš pagrindinių teisėtos valstybės garanto pareigas atliekančio insituto – notaro, kurio viena pagrindinių funkcijų yra užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių.