Tiekėjai yra linkę nutraukti viešųjų pirkimų sutartis
Nors pandemijos pradžioje buvęs ekstremalus kainų kilimas ir medžiagų tiekimo grandinės strigimas šiai dienai yra jau mažiau eskaluojamas socialinėje erdvėje, tačiau jis niekur nedingo.
Tiekėjai, vykdantys ilgesnio laikotarpio viešojo pirkimo sutartis ir kuriems nepavyko su perkančiosiomis organizacijomis rasti konsensusą ir sudaryti papildomus susitarimus dėl kainų perskaičiavimo mechanizmo taikymo, vis dar susiduria su didelėmis problemomis.
Dažniausiai tokie tiekėjai, bijodami, kad sutartis gali būti nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, dėl ko jie gali patekti į „nepatikimų tiekėjų sąrašus“, toliau vykdo sutartis jiems nepalankiomis sąlygomis. Faktiškai tiekėjai tokiais atvejais dirba į nuostolį ir iš dalies finansuoja perkančiosios organizacijos projektus.
Taip pat yra tiekėjų dalis, nors ir mažesnė, kuri yra linkusi nutraukti sudarytas viešojo pirkimo sutartis ir net keisti ilgamečius verslo procesus, kurie leistų tiekėjams tris metus, kuriuos jie bus įrašyti į „nepatikimų tiekėjų sąrašus“, išlaikyti įmonę ir maksimaliai atsisakius dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose.
Tiekėjai išanalizavę galimus patirti nuostolius ir galimą naudą, nustato, kad net ir toks atrodytų drastiškas žingsnis yra ekonomiškai naudingesnis, nei kad sutarties tolimesnis vykdymas.
Vis dėlto, prieš priimant svarbų sprendimą dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo visuomet verta prisiminti ir kitą galimą situacijos sprendimo būdą.
Tiekėjai išanalizavę galimus patirti nuostolius ir galimą naudą, nustato, kad net ir toks atrodytų drastiškas žingsnis yra ekonomiškai naudingesnis, nei kad sutarties tolimesnis vykdymas.
Vis dėlto, prieš priimant svarbų sprendimą dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo visuomet verta prisiminti ir kitą galimą situacijos sprendimo būdą.
Net ir nepavykus susitarti su perkančiąja organizacija dėl sutarties pakeitimo (taip pat ir ne tik viešųjų pirkimų, o ir visų kitų komercinių sutarčių atvejais), galima remtis CK 6.204 str. ir siekti sutarties pakeitimo bei atkurti sutartinių įsipareigojimų pusiausvyrą ar legitimaus sutarties nutraukimo teismo keliu.
Iš esmės CK 6.204 str. nurodo, kad turi egzistuoti toks sutarties vykdymo suvaržymas, kuris iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, o suvaržymo aplinkybės neturi būti žinomos šalims, jų ji negali kontroliuoti, ir nebuvo prisiėmusi jų atsiradimo rizikos.
Sutarties šaliai nustačius tokių aplinkybių egzistavimą, ji turi teisę nedelsiant raštu kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti, o jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą, kuris gali:
✅ nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas;
✅ arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.
Vienintelis aspektas, kad prašymas kitai šaliai dėl sutarties pakeitimo turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo, todėl buvusioms aplinkybėms, dėl kurių lig šiol kenčia tiekėjai, šis būdas jau negalėtų būti taikomas.
Nepaisant to, siūlome prisiminti šią gynybos priemonę ateities atvejams, kurie, neabejoju, dar bus. Susidūrus su jais, nedelskite ir atlikite reikiamus veiksmus, kurie leis išvengti sutarčių neįvykdymo, netinkamo vykdymo rizikos ar reikšmingų nuostolių atsiradimo ateityje, jei tie veiksmai nebus atlikti laiku.
