Siekiant efektyvesnės vartotojų apsaugos nuo nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse priimti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimai, kurie įsigalios 2022-01-03.

Šiuo metu vartojimo sutarčių nagrinėjimas dėl nesąžiningų sąlygų nustatomas vienu įstatymo punktu, nustatant, kad VVTAT tikrina vartojimo sutartis nesąžiningų sąlygų aspektu, tačiau su VVTAT išvada nesutinkant paslaugų teikėjui/pardavėjui, VVTAT įpareigojama kreiptis į teismą ir reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties nesąžiningas sąlygas. Taigi, iš esmės nustatyta, kad VVTAT nėra įgaliota priimti vykdytinų nutarimų, susijusių su nesąžiningomis sutarčių sąlygomis.

Šioje byloje teisėjų kolegija konstatavo, kad teisinės aklavietės situacija susiklosto tais atvejais, kai sprendimai bendrovėje nepriimami, o ne tada, kai juos priimant pažeidžiami sprendimų priėmimo tvarkos reikalavimai. Teisėjų kolegijos nuomone akcininkų sutartyje ir/ar bendrovės įstatuose įtvirtintos visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimai, taikant ABĮ įtvirtintas balsų perskaičiavimo taisykles (ABĮ 27 str. 8 d., 28 str.), neturi teisinės reikšmės, sprendžiant juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo klausimą, nes: (i) visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo dalyvių veikla negali būti tyrimo, pasitelkiant juridinio asmens veiklos tyrimo institutą, objektas, atsižvelgiant į tai, kad dalyvių susirinkimas nelaikomas bendrovės valdymo organu; (ii) pažeistas subjektines teises ir interesus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimų galima ginti pasinaudojant savarankišku civilinių teisių gynybos būdu – pareiškiant ieškinį dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir tokiu būdu atkuriant iki ginčijamų sprendimų priėmimo buvusią padėtį (CK 2.82 str. 4 d., ABĮ 19 str. 10 d.).

Priimtais įstatymo pakeitimais išsamiai reglamentuojama VVTAT vykdoma vartojimo sutarčių nagrinėjimo dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo procedūra. Minėta procedūra tapo panaši į vartojimo ginčų nagrinėjimą, t. y. VVTAT, nustačiusi esant nesąžiningas sąlygas, priima nutarimą, kuris vykdomas, išskyrus atvejus, kai suinteresuoti asmenys, nesutinkantys su nutarimais, pareiškia ieškinį bendrosios kompetencijos teisme CK nustatyta tvarka. Tokiu atveju ginčas tarp paslaugų teikėjo ar pardavėjo ir VVTAT persikelia į teismą ir tuomet jau teismas įgaliotas spręsti, ar atitinkamos vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažintos nesąžiningomis.

Taip pat įsigaliosiančiame įstatyme papildomai nustatyta ir VVTAT galimybė atlikti išankstinį (ex ante) viešųjų vartojimo sutarčių projektų standartinių sąlygų nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo, pavyzdžiui, gavusi pardavėjo ar paslaugų teikėjo motyvuotą prašymą.

Siekiant apriboti galimybę pardavėjui, paslaugų teikėjui toliau naudoti pripažintas nesąžiningomis sąlygas vartotojų atžvilgiu, įstatyme nustatyta jo atsakomybė: bauda siekia iki 3 procentų metinių pajamų, bet ne didesnė negu 100 tūkst. eurų, o pažeidimą padarius pakartotinai per vienus metus bauda iki 6 procentų metinių pajamų, bet ne didesnė negu 200 tūkst. eurų. 

Kartu nustatyta, kad tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos saugomiems vartotojų interesams, pardavėjui, paslaugų teikėjui gali būti taikomas įspėjimas, neskiriant baudos.

Be kita ko, įstatyme įtvirtinti ir kiti pakeitimai, nesusiję su nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų nustatymu:

Pavyzdžiui, nustatytas ne tik vartotojo patirtų išlaidų atlyginimo mechanizmas, tačiau ir pardavėjo, paslaugų teikėjo pareiga atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidas (pavyzdžiui, VVTAT patirtas prekės apžiūros, prekių/paslaugų tyrimo išlaidas ar kitas), kai priimamas sprendimas vartotojo naudai (patenkinti vartotojo reikalavimus arba juos patenkinti iš dalies). Bet kuriuo atveju negali būti reikalaujama iš vartotojo atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidas

Įsigaliosiančiais įstatymo pakeitimais patobulinta vartotojų teisių apsaugos sistema, tikėtina, labiau tenkins vartotojų lūkesčius ir užtikrins pakankamai veiksmingą jų teisių apsaugą.