Aktualūs konkurencijos teisės pakeitimai prekybininkams ir tiekėjams sudarantiems susitarimus skirtinguose gamybos ir platinimo lygiuose
Europos Komisija gegužės 10 d. priėmė naujas taisykles, taikomas vertikaliesiems susitarimams, kurios pakeis 12 metų galiojusį ankstesnį reguliavimą. Pakeitimai aktualūs visiems tiekėjams ir platintojams, vertinant jų sudarytų susitarimų atitiktį konkurencijos teisei. Nors dalis ankstesnio reguliavimo nepakito, kai kurios naujos taisyklės įpareigos verslo atstovus ne tik pakoreguoti sudarytas sutartis, tačiau ir pakeisti savo verslo praktiką.
Dvejopo lygio platinimo sistema, tai sistema, kurios pagrindu ūkio subjektas veikia tiek didmeninės, tiek mažmeninės prekybos rinkoje ir tuo pačiu metu konkuruoja su savo platintojais. Vertinant naujausius reguliavimo pasikeitimus būtina atkreipti dėmesį, kad tokiems verslams numatomi labai griežti informacijos apsikeitimo reikalavimai numatantys galimybę apsikeisti tik ta informacija, kuri tiesiogiai susijusi su platinimo sutartimi arba kuria yra siekiama pagerinti prekių gamybą ar platinimą.
Pagal iki šiol galiojusį reguliavimą, vertikaliems (neabipusiams) susitarimams dvejopo platinimo sistemose reguliavimu įtvirtinta išimtis (t.y. kai susitarimas atitinkantis tam tikras sąlygas laikomas teisėtu) buvo taikoma nenumatant konkrečių apribojimų. Atitinkamai, tiekėjas galėjo parduoti savo prekes ar paslaugas per nepriklausomus platintojus ir tiesiogiai galutiniams klientams jei nė vienos šalies rinkos dalis neviršijo 30 proc. ir tokie vertikalieji susitarimai neturėjo į juodąjį sąrašą patenkančių sunkiųjų apribojimų (tokių, kaip perpardavimo kainos fiksavimas, teritorinis/klientų apribojimas, kt.), kurie savaime buvo laikomi konkurencijos teisės pažeidimu.
Naujasis reguliavimas numato kad dvejopo platinimo sistemoje bendroji išimtis netaikoma tiekėjo ir pirkėjo informacijos mainams, kurie nėra tiesiogiai susiję su susitarimo įgyvendinimu arba nėra būtini sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų gamybai arba platinimui pagerinti. Naujosios Vertikaliosios gairės įtvirtina nebaigtinį sąrašą informacijos pavyzdžių, kuri, tikėtina, bus laikoma būtina sutarties įgyvendinimui ir atvirkščiai – nepateks į reguliavimo sritį. Toks sąrašas suteikia daugiau aiškumo dėl informacijos keitimosi dvigubo platinimo verslo santykiuose, tačiau nesuteikia garantijos dėl galimo konkurencijos teisės pažeidimo nebuvimo. Atsižvelgiant į vykdoma verslo praktiką, verslo atstovai visais atvejais turės įvertinti galimą konkrečios informacijos mainų poveikį konkurencijai.
Bendroji išimtis dvejopo platinimo sistemoje taip pat bus netaikoma vertikaliesiems susitarimams, susijusiems su internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimu. Šis ribojimas yra aktualus internetinėms prekyvietėms, kitoms internetinėms prekių ar paslaugų platinimo platformoms, kurios taip pat parduoda prekes ir paslaugas konkuruodamos su tarpininkavimo paslaugų pirkėju. Tokiems internetinio tarpininkavimo susitarimams naujasis reguliavimas nebus taikomas ir jų atitiktis konkurencijos teisės taisyklėms turės būti vertinama individualiai.
Dabartinę taisyklių vertikaliesiems susitarimams peržiūrą daugiausia lėmė skaitmenizacijos progresas ir e-komercijos plėtra.
Naujuoju reguliavimu įtvirtinta, kad bendroji išimtis netaikoma vertikaliesiems susitarimams, kuriais siekiama trukdyti pirkėjui ar jo klientams veiksmingai naudotis platforma sutartyje nurodytoms prekėms ar paslaugoms parduoti. Tai visiškai neatima galimybės nustatyti pirkėjo atžvilgiu kitų internetinės prekybos arba internetinės reklamos apribojimų, tačiau atskirų paslaugų teikėjų draudimai ar kokybės kriterijai galės būti taikomi tol, kol jie netrukdys veiksmingai pirkėjui įsigyti internetu.
Sprendimas, ar konkrečiam su internetu susijusiam apribojimui taikoma bendroji išimtis, ar vis dėl to jis patenka į draudžiamų apribojimų teritoriją, priklausys ir nuo apribojimo pobūdžio, ir nuo apribojimo intensyvumo. Toks vertinamasis kriterijų įneš nemažai neaiškumo, kadangi reguliavimas nustato abstrakčius reikalavimus šių sąlygų teisėtumo įgyvendinimui.
Reguliavime įtvirtinta svarbi garantija tiekėjams nustatyti skirtingas didmenines kainas to paties platintojo pardavimui internetu ir ne internetu, nes tai gali paskatinti arba atlyginti tam tikras reikalingas investicijas. Nors didmeninių kainų skirtumas turi būti pagrįstai susijęs su sąnaudų ar investicijų skirtumais tarp pardavimo internetu ir ne internetu, sutarties šalys nėra įpareigojamos atlikti sudėtingų sąnaudų skaičiavimų arba dalytis išsamia sąnaudų informacija, kad tai įrodytų. Nepaisant to, dvigubos kainodaros bendrosios išimties atveju taip pat taikomos tam tikros apsaugos priemonės. Atitinkamai, didmeninės prekybos internetu ir ne internetu kainų skirtumu neturėtų būti siekiama apriboti tarptautinį pardavimą arba pirkėjui trukdyti veiksmingai naudotis internetu.
Be to, nors šalys gali laisvai sukurti sistemą, kuri leistų joms veiksmingai įgyvendinti dvigubą kainodarą (pavyzdžiui, stebėti, kurios prekės iš tikrųjų parduodamos internetu ar ne internetu, siekiant pateikti sąskaitas), bet kokia tokia sistema neturėtų nustatyti riboto produktų kiekio, kuriuos pirkėjas gali parduoti internetu.
Galimybė nustatyti minimalią perpardavimo kainą siekiant apsaugoti tiekėjo prekės ženklą.
Europos Komisija atsižvelgė ir į praktinę situaciją, kai konkretus platintojas dažnai perparduoda tiekėjo prekę mažiau nei už savikainą, ir tokiais atvejais leido numatyti minimalią perpardavimo kainą. Toks leidimas skirtas apsaugoti tiekėjo prekės reputaciją ir yra įtvirtintas iš susiklosčiusios bei suformuotos teismų praktikos ES lygiu.
Reguliavimas įtvirtina pereinamąjį vienerių metų naujųjų taisyklių taikymo laikotarpį. Tai reiškia, kad nors naujosios taisyklės įsigalios birželio 1 d., susitarimams, sudarytiems iki birželio 1 d. naujosios taisyklės privalomai nebus taikomos. Visgi pereinamasis laikotarpis nebus taikomas naujai sudarytiems susitarimams, todėl verslo atstovai, sudarydami naujus vertikalius susitarimus nuo birželio 1 d., turės vadovautis naujomis taisyklėmis.
