Reglamentavimo pakeitimai suteikia šansą Universaliajam dizainui
Universalus dizainas trumpai – tai dėmesys kiekvienam žmogui. Plačiau – tai tokios aplinkos formavimas, kad ji ne diferencijuotų, o jungtų skirtingus poreikius turinčius žmones. Ir universalusis dizainas nereiškia, kad turi būti sukurti būtent tam tikriems asmenims skirti ar pritaikyti įėjimai į patalpas, takeliai ar pan. Visa tokio projektavimo esmė yra patogumas ir suprantamumas visiems, dar kitaip vadinama „dizainu visiems“ (angl. design for all).
Remiantis Europos Komisijos duomenimis, kasmet žmonių̨ su specialiaisiais poreikiais ES pagausėja 1,2%. Todėl universalusis dizainas svarbus ne tik vietiniams norint pasinaudoti paslaugomis, tačiau ir užsienio piliečiams, turistams, kurie renkasi keliavimo kryptį pagal tai, kokios galimybės atitinkamoje šalyje gauti paslaugas, aplankyti muziejus ir pan. Norvegijos institucijos, atlikusios tyrimą, nustatė, kad net 36 proc. nekeliauja, nes siūlomos paslaugos neprieinamos.
Lietuvoje formaliai yra reglamentuota, kad projektuojant statinį esminis architektūros reikalavimas, kurį projektas turi atitikti, yra ir tai, kad statiniai atitiktų universalaus dizaino reikalavimus. Ar praktiškai šis esminis reikalavimas įgyvendinamas? Tikrai ne visada. Tikrai esame matę ne vieną naują statinį, kuriame formaliai suprojektuojami, pvz. laiptai ir šalimais pandusas neįgaliesiems, tačiau tai nėra universaliojo dizaino reikalavimo įgyvendinimas.
Žinotina, kad esminiai statinio ir architektūros reikalavimai keliami visiems statiniams be išimties, nepriklausomai nuo jų kategorijos (taip pat ir bet kuriam gyvenamajam namui). Kiek yra šansų, kad savininkas, statydamasis namą, projekte numatys laiptus, ir toks projektas bus leistinas? Manau, visi šansai. Nors formaliai jis neatitiks vieno iš esminių statinio architektūros reikalavimų.
Nuo gegužės įsigalioję statybos įstatymo pakeitimai suteikia vilčių, kad į universalųjį dizainą bus atkreiptas didesnis dėmesys, kadangi teisė išduoti statybą leidžiančius dokumentus suteikiama merams arba jų įgaliotiems asmenis savivaldybės administracijoje (anksčiau buvo VTPSĮ).
Taip pat yra numatoma architektūros ekspertus įtraukti į statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesus, t. y. jei savivaldybės administracija tikrindama statinio projektą nustatys, kad gali būti pažeisti esminiai statinio architektūros reikalavimai, ji galės kreiptis į Regioninę architektūros tarybą ir prašyti įvertinti, ar statinio projektas atitinka Statybos įstatymo reikalavimus.
Taigi, įstatymo pakeitimais sukuriama daugiau galimybių „nepraleisti pro pirštus“ universaliojo dizaino, kaip esminio statinio architektūros reikalavimo, faktinio įgyvendinimo. Ar toks kelių institucijų įtraukimas į procesą duos naudos, laikas parodys.
Nepaisant to, visiems statinių statytojams, ypatingai jų pasitelktiems architektams, kurie atsakingi už architektūros reikalavimų įgyvendinimą, svarbu žinoti, kad šis reikalavimas niekur nedings, į jį nebent bus atsižvelgiama tik dar labiau. Todėl tam, kad suprojektavus norimą statinį, vėliau neiškiltų kliūčių ir nereiktų jo perprojektuoti, reikėtų šį reikalavimą įgyvendinti ne formaliai, o realiai. Tik taip galima apsisaugoti nuo naujienų apie būtinybę šalinti trūkumus ar apskritai SLD neišdavimą.
