Europos Parlamentas priėmė ES įmonių tvarumo tikrinimo direktyvos pakeitimus
2023-06-01 Europos Parlamentas („EP“) priėmė ES įmonių tvarumo tikrinimo direktyvos (angl. Corporate Sustainability Due Dilligence Directive) („Direktyva“) projekto pakeitimus.
Direktyvos projekte įtvirtinama, jog į Direktyvos taikymo sritį patenka turto valdytojai ir instituciniai investuotojai, ES bendrovės, kuriose dirba daugiau kaip 250 darbuotojų ir kurių pasaulinė apyvarta viršija 40 mln. EUR, taip pat bendrovės, kuriose dirba daugiau kaip 500 darbuotojų ir kurių pasaulinė apyvarta viršija 150 mln. EUR, bei ne ES bendrovės, kurių pasaulinė apyvarta viršija 150 mln. EUR, jei bent 40 mln. EUR iš šios apyvartos buvo sukurta ES. Direktyva taip pat numato pareigas ir atsakomybes ir didelių įmonių vadovams.
Direktyvoje nustatoma, kad reikalavimų nesilaikančioms bendrovėms gali tekti atlyginti žalą, taip pat joms gali būti taikomos ES valstybių narių nacionalinių priežiūros institucijų sankcijos. Sankcijos apima bendrovės prekių pašalinimą iš rinkos ir (arba) ne mažesnių kaip 5 proc. bendrovės grynosios pasaulinės apyvartos baudų skyrimą.
Atkreiptinas dėmesys, jog ES nepriklausančioms bendrovėms, kurios nesilaiko reikalavimų, taip pat gali būti uždrausta dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose. Verta pažymėti, kad daugelis pasaulio vyriausybių ir organizacijų pradėjo įtraukti ESG kriterijus į savo viešųjų pirkimų procesus. Laikydamosi ESG reikalavimų, įmonės gali patekti į naujas rinkas ir pas klientus, kurie pirmenybę teikia tvariems ir socialiai atsakingiems produktams ir paslaugoms.
Direktyvoje įtvirtinamos bendrovių pareigos dėl neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir aplinkai nustatymo, nutraukimo, prevencijos, švelninimo ir apskaitos bendrovėje bei patronuojančiose įmonėse. Didelėms bendrovėms Direktyva numato turėti planą, kaip užtikrinti, kad jų verslo strategija būtų suderinama su pasaulinio atšilimo apribojimu iki 1,5 °C pagal Paryžiaus susitarimą.
Atitinkamai, vis griežtėjant ES reglamentavimui, bendrovės turėtų jau iš anksto pradėti ruoštis bei peržiūrėti ir pasirengti savo bendrovės žmogaus teisių apsaugos ir tvarumo politikas. Toks aktyvus požiūris ne tik apsaugotų įmones nuo teisinės atsakomybės ir žalos reputacijai, bet ir užtikrintų atitiktį kintantiems aplinkosaugos, socialiniams ir valdymo (ESG) standartams, kurių vis dažniau reikalauja laikytis ir verslo partneriai. Įmonės, kurios laikosi ESG reikalavimų, gali sustiprinti savo reputaciją ir padidinti prekės ženklo vertę. Etiška ir atsakinga praktika turi atgarsį tarp vartotojų, darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių. Teigiamo prekės ženklo įvaizdžio kūrimas laikantis ESG reikalavimų gali padidinti klientų lojalumą, pagerinti darbuotojų įsitraukimą ir suteikti konkurencinį pranašumą rinkoje. Ir atvirkščiai, reikalavimų nesilaikymas arba neigiamas viešumas, susijęs su ESG klausimais, gali smarkiai pakenkti įmonės reputacijai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad investuotojai, priimdami investicinius sprendimus, vis dažniau atsižvelgia į ESG aspektus. Parodydamos įsipareigojimą laikytis ESG praktikos, įmonės gali pritraukti daugiau investuotojų, įskaitant tuos, kurie teikia pirmenybę tvariam ir socialiai atsakingam investavimui.
Apibendrinant galima teigti, kad įmonės, kurios laikosi ESG reikalavimų, gauna daug naudos, įskaitant didesnį investuotojų pasitikėjimą, mažesnę riziką, geresnę reputaciją ir prekės ženklo vertę, galimybę patekti į naujas rinkas ir ilgalaikį tvarumą. ESG praktikos taikymas yra ne tik teisingas etikos požiūriu, bet ir strategiškai padeda įmonėms sėkmingai veikti vis sąmoningesnėje ir atsakingesnėje verslo aplinkoje.
