Valstybės institucijos kėsinasi perimti savininko neturintį, tačiau pagal paskirtį pilnai naudojamą turtą – ar yra išeičių?

Pakankamai dažnai sutinkama situacija, kai, pavyzdžiui, šalia daugiabučių yra sandėliukai, garažai ar panašaus pobūdžio statiniai, kuriais gyventojai, o kartais ir bendrovės, pilnai ir ilgą laiką naudojasi.

Nepaisant to, vieną dieną iš savivaldybės gaunamas pranešimas, kad naudojamas pastatas neturi savininko, yra įtrauktas į pastatų, kurie neturi savininkų, apskaitą, o po vienerių metų, jeigu savininkas neatsiras, savivaldybė atliks veiksmus, kad pastatas būtų pripažintas bešeimininkiu turtu ir perduotas savivaldybės nuosavybei.

Taigi, turime situaciją, kad, paimkime pavyzdį, garažas, niekam nepriklauso, bet juo pilnai naudojamasi, o savivaldybė siekia jį perimti nuosavybėm. Atrodytų to savininko niekada nebuvo ir jis neatsiras, tačiau tai nėra beviltiška situacija.

Turto pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra yra sustabdoma arba nutraukiama: kai atsiranda statinio savininkas ir pateikia nuosavybę patvirtinančius dokumentus, statinys nugriūva ar yra nugriaunamas ir nebegali būti laikomas statiniu teisės aktų nustatyta tvarka ir yra neįregistruotas VĮ Registrų centre, laikinas statinys nukeliamas.

Įvykus vienai iš šių sąlygų savivaldybė turės pagrindą sustabdyti arba nutraukti procedūrą. Žinoma, nugriauti statinio nesiūlome, bet yra kitas būdas, kaip galima tapti naudojamo pastato savininku, jeigu yra tam tikrų sąlygų atitiktis.

Jeigu nuosavybę patvirtinančių dokumentų iš tiesų nėra, tuomet suinteresuotas asmuo turėtų kreiptis į teismą ir įrodyti, kad daikto nuosavybė jam pripažintina įgyjamosios senaties būdu.

Tam, kad būtų galima aptartu būdu tapti daikto savininku, būtina atitikti visas žemiau nurodytas sąlygas:

• asmuo neturi būti daikto savininkas;
• daiktas neturi būti valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nebūti įregistruotas viešame registre kito asmens vardu;
• daiktą būtina valdyti sąžiningai, atvirai ir teisėtai visą valdymo laiką (būti neįgijus jo per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus, valdyti nesislapstant);
• daiktas turi būti valdomas nepertraukiamai;
• visą valdymo laiką daiktas turi būti valdomas kaip savas, t. y. asmuo elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą;
• tas valdymas tęsėsi ne mažiau kaip 10 metų.

Kadangi daikto valdymas turi vykti ne mažiau kaip 10 metų, todėl kartais sunku surinkti valdymo faktą patvirtinančius įrodymus (tai galėtų būti, pvz., mokesčių mokėjimą patvirtinantys įrodymai, galbūt sudarytos sutartys dėl daikto valdymo ar pan.).

Bet kuriuo atveju teisėtai valdant turtą, kuris neturi savininko, siūlytina jau nuo jo valdymo pradžios pradėti rinkti įrodymus apie jo valdymą.

Tokiu būdu bus lengviau įrodyti valdymo faktą ir atsitikus nenumatytoms aplinkybėms daikto nuosavybę įteisinti įgyjamosios senaties būdu.