Atsinaujinančios energetikos projektų stabdžiai Lietuvoje

Atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje stringa ne dėl technologijų ar finansavimo. Didžiausia kliūtis šiandien – teisinė ir socialinė realybė: bendruomenių skundai ir žemės savininkų blokados. 

Nuolat dirbant ginčų ir statybų/energetikos projektuose matomas akivaizdus pokytis: atsinaujinančios energetikos plėtra (ypač didesnio masto vėjo jėgainių, saulės elektrinių parkai) stringa ten, kur prasideda socialinis ir teisinis pasipriešinimas. 

Tai pasireiškia per bendruomenių skundus, kaip taktinį įrankį projektams vilkinti, net kai nėra realių pažeidimų; servitutų, ilgalaikės žemės nuomos sutarčių blokadas – kai kabeliai ar privažiavimo keliai negali būti įrengti, nes žemės savininkas atsisako arba reikalauja neproporcingo atlygio, o sutarčių derinimas gali užtrukti ir metus ar ilgiau; o jei skundai ir blokados vyksta kartu – projektas tiesiog nebejuda. Tai projektus sustabdantys faktoriai, kurie tampa savarankiška ginčų kategorija Lietuvoje. 

Verslams tai lemia: 

1) Tiesioginius finansinius ir laiko nuostolius. Kiekvienas uždelsimas didina statybos, įrangos ir finansavimo kaštus, ir taip ilgi įrangos tiekimo terminai tik tempiasi. 

2) Griūvančius projekto terminus. Skundai ir teisiniai ginčai gali pristabdyti projektą ne savaitėms, o metams. 

3) Finansavimo riziką. Bankai vertina tokius ginčus kaip „red flag“ ir gali mažinti finansavimo apimtis ar visai jų nesuteikti, nespėti į investuotojų terminus gali reikšti ir visos investicijos praradimą. 

4) Kilusių ginčų grandinę. Viena blokada lemia kitą: vėlavimus, sutartinius pažeidimus, papildomus investuotojų, rangovų reikalavimus. 

5) Brangstantį projektų valdymą. Kai servitutai ir žemės klausimai nesuplanuoti iš anksto, atsiranda poreikis koreguoti maršrutus, dokumentaciją, techninius sprendinius. 

Verslams siūlome išankstinius sprendimus, kurie padės tinkamai valdyti saulės, vėjo energetikos projektų eigą: 

1. Servitutų, ilgalaikės žemės nuomos sutarčių pasirašymo strategiją planuoti dar prieš techninį projektavimą. Tai turi būti pirmasis rizikos valdymo žingsnis, ne paskutinis. 

1. Bendruomenes įtraukti realiai, o ne formaliai. Bendruomenės retai prieštarauja pačiam projektui, o daugiau informacijos trūkumui. Ankstyvas dialogas mažina skundų tikimybę. 

1. Parengti „ginčui atsparią“ dokumentaciją, nes mažos procedūrinės klaidos tampa didelių skundų pagrindu. 

1. Greitai reaguoti į skundus ir identifikuoti procedūrinius trūkumus, nes dalis jų gali būti atmesti dar ankstyvoje stadijoje. 

1. Numatyti sutartinius mechanizmus žemės savininkams ir svarbiausia visa tai jiems detaliai paaiškinti, nes darbas su kita šalimi, ypač, kai parkų statyboje dominuoja ūkininkai, kaip žemės sklypų savininkai, kuriems mažai rūpi painiai sukonstruotos sutartys, visiškas aiškumas lemia mažiau emocijų ir leidžia pasiekti racionalų susitarimą. 

Atsinaujinanti energetika yra Lietuvos prioritetas. Tačiau šiandien didžiausią riziką projektams kelia ne vėjas ar saulė, o teisinis ir socialinis klimatas. 

Jei jūsų projektas juda šioje srityje — mielai pasidalinsiu gilesnėmis įžvalgomis apie tai, kaip iš anksto suvaldyti bendruomenių skundus, žemės klausimus ir ginčų rizikas.