Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas yra vienas svarbiausių klausimų, kai tėvai gyvena skyrium. Geriausia, kai dėl to susitariama taikiai, užtikrinant vaikui stabilumą ir emocinį saugumą. Tačiau jei susitarti nepavyksta, sprendimą priima teismas, atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus, jo ryšį su kiekvienu iš tėvų, gyvenimo sąlygas ir bendrą aplinką.
Teismas vertina daugelį veiksnių: kiekvieno iš tėvų gebėjimą užtikrinti vaiko gerovę, jų gyvenamąją aplinką, finansines galimybes, emocinį ryšį su vaiku ir netgi vaiko nuomonę, jei jis pakankamai subrendęs ją savaranškikai suformuoti ir išreikšti. Gyvenamoji vieta visuomet nustatoma su vienu iš tėvų, tačiau jei tėvai sutaria, galima numatyti ir modelį, kuriuo vaikas pakaitomis gyvena su abiem tėvais. Ši praktika vis labiau populiarėja, tačiau tokia tvarka turi atitikti vaiko interesus ir būti tinkamai įgyvendinama.
Jei vienas iš tėvų siekia pakeisti nustatytą gyvenamąją vietą, jis turi įrodyti, kad aplinkybės iš esmės pasikeitė – pavyzdžiui, pasikeitė gyvenimo sąlygos, kito iš tėvų elgesys kelia grėsmę vaiko gerovei ar vaikas aiškiai išreiškė norą gyventi su kitu iš tėvų. Be to, jei tėvas ar motina, su kuriais vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta, perduoda vaiką auginti kitiems asmenims ar sistemingai kliudo bendravimą su kitu iš tėvų, tai gali būti pagrindas peržiūrėti gyvenamosios vietos klausimą.
Gyvenamosios vietos nustatymas ypač aktualus, kai tėvai gyvena skirtingose valstybėse. Tokiais atvejais teismas vertina ne tik, kur vaikas praleidžia daugiau laiko, bet ir jo socialinę integraciją, ugdymo tęstinumą bei santykius su artimaisiais. Teismas kartu su gyvenamosios vietos nustatymu nusprendžia ir dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos.
Mūsų kontora padeda spręsti visus su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu susijusius klausimus – nuo taikaus susitarimo sudarymo iki atstovavimo teisme. Teikiame konsultacijas, kaip geriausiai apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti, kad priimti sprendimai atitiktų tiek vaiko, tiek abiejų tėvų lūkesčius.