Ar galima skyriumi gyvenančiam tėvui/mamai uždrausti bendrauti su vaiku?

Abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. 

Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. 

Tiek Lietuvos teismų, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje aiškinama, jog vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. 

Teismas skatina pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustato tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. 

Ar gali teismas priimti tokį sprendimą, kuriuo tėvui/mamai būtų uždrausta bendrauti su nepilnamečiais vaikais? 

CK 3.65 str. įtvirtinta, jog teismas, iki priims galutinį sprendimą, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis gali uždrausti vienam iš tėvų matytis su nepilnamečiais vaikais, jei yra realus pavojus vaiko interesams. 

Tas iš tėvų, kuris prašo teismo uždrausti kitam tėvui matytis su nepilnamečiais vaikais, privalo nurodyti, kokią žalą bendravimas su vaikais daro vaikų interesams ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatyme numatytas draudimas matytis su vaikais, tačiau ne bendrauti. Todėl nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauti turėtų būti leidžiama. 

Minimalus vaiko bendravimas su tėvu ar motina gali būti nustatytas įvertinus vaiko būseną, jautrumą ir reiškiamus jausmus. Dėl tam tikrų aplinkybių vaiko bendravimas su vienu iš tėvų gali būti terminuotai ar neterminuotai ribojimas. 

Pavyzdžiui, vienam iš tėvų smurtaujant, piktnaudžiaujant alkoholiu, narkotikais, keliant grėsmę vaiko sveikatai. 

Visgi, jei nėra aplinkybių, dėl kurių galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su vienu iš tėvų, nustatoma tvarka, kuri sudarys vaikui galimybę puoselėti santykius su kartu negyvenančiu tėvu/motina. 

Teismas, spręsdamas dėl bendravimo su vaikais tvarkos, gali nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu vaikas ir tėvas/motina bendrauja dalyvaujant psichologui ir toks bendravimas nustatomas nuo sprendimo priėmimo dienos iki psichologo išvados pateikimo, jog tėvas/motina ir nepilnametis vaikas gali bendrauti psichologui nedalyvaujant. 

Po tėvo/motinos ir vaiko susitikimų kartu dalyvaujant psichologui, psichologas atlieka tėvo/motinos ir vaiko bendravimo ir socialinio ryšio atkūrimo vertinimą, bei pateikia išvadas dėl galimybės toliau tėvui/motinai bendrauti su vaiku psichologui nedalyvaujant pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. 

Pateikus išvadą, jog yra tikslinga tęsti susitikimus psichologui dalyvaujant tėvo/motinos ir vaiko susitikimuose, psichologas pateikia pastebėjimus bei rekomendacijas dėl tolimesnio bendravimo, kuriomis vadovaujantis būtų efektyviau sustiprinamas tėvo/motinos ir vaiko socialinis ryšys, nukreipiamas bendravimas tinkama linkme ir kita, bei užtikrintas sklandesnis bendravimas su vaiku.