Tėvystės klausimai

Tėvystės nustatymas yra svarbus teisinis procesas, kuris įtvirtina tėvo ir vaiko giminystės ryšį bei su juo susijusias teises ir pareigas. Jei vaiko tėvas savanoriškai pripažįsta tėvystę, tai galima atlikti paprastu pareiškimu civilinės metrikacijos įstaigoje. Tačiau jei tėvystės faktas ginčijamas arba vienas iš tėvų atsisako jį pripažinti, tėvystė nustatoma teismo keliu.

Teismo procese itin svarbų vaidmenį atlieka tėvystės nustatymo DNR tyrimai, kurie leidžia objektyviai patvirtinti ar paneigti biologinį ryšį tarp vaiko ir tėvo. Be šio įrodymo, teismas gali įvertinti ir kitus aspektus: bendrą vaiko ir tėvo gyvenimą iki ginčo kilimo, finansinį prisidėjimą prie vaiko išlaikymo, liudytojų parodymus ir kitus reikšmingus duomenis.

Nustačius tėvystę, kartu sprendžiami ir papildomi klausimai, susiję su vaiko išlaikymo prievole bei bendravimo su tėvu tvarka.

Jei tėvystės nustatymas vyksta teismo keliu, sprendimas tampa privalomas, o nustačius tėvystę, kartu  priteisiamas ir vaiko išlaikymas (alimentai). Tokiu atveju teismas vertina vaiko poreikius, tėvo finansines galimybes ir nustato išlaikymo dydį. Be to, jei tėvystė nustatoma tik po tam tikro laikotarpio, galima reikalauti išlaikymo už ankstesnius trejus metus.

Mūsų kontora teikia visapusišką teisinę pagalbą tėvystės nustatymo klausimais – nuo konsultacijų ir dokumentų rengimo iki atstovavimo teisme, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir apsaugoti vaiko interesus.

Tėvystės pripažinimas – tai oficialus vaiko kilmės iš tėvo patvirtinimas, kuris sukuria abipuses tėvo ir vaiko teises bei pareigas. Šis procesas ypač aktualus, kai vaikas gimsta nesusituokusiems tėvams arba kai dėl tam tikrų priežasčių vaiko kilmė iš tėvo nėra nustatyta pagal įstatyme numatytas prezumpcijas.

Teisės aktai numato kelis tėvystės pripažinimo būdus. Paprasčiausias variantas – kai abu tėvai sutinka dėl vaiko kilmės iš tėvo ir pateikia bendrą pareiškimą civilinės metrikacijos įstaigoje. Ši procedūra nuo 2023 m. gali būti atliekama ir nuotoliniu būdu per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą. Tokiu būdu išvengiama sudėtingesnių teisinių procesų ir užtikrinamas greitas tėvystės įforminimas.

Tam tikrais atvejais tėvystės pripažinimui reikalingas notaro patvirtinimas, pavyzdžiui, jei vaiko motina yra mirusi arba neveiksni, jei vaikas yra vyresnis nei 10 metų ir nepateikia raštiško sutikimo dėl tėvystės pripažinimo arba jei tėvystės įregistravimas numatomas užsienio valstybėje.

Kai kyla ginčų arba nėra galimybės pripažinti tėvystę kitais būdais, dėl jos nustatymo gali tekti kreiptis į teismą. Tokie atvejai gali kilti, kai spėjamas tėvas atsisako pripažinti tėvystę arba kai vaiko gimimo įraše jau yra nurodytas kitas asmuo kaip vaiko tėvas. Teismas nagrinėja įrodymus, įskaitant DNR ekspertizes, liudytojų parodymus ar kitus faktinius duomenis, kurie gali patvirtinti arba paneigti tėvystės ryšį.

Tėvystės pripažinimas sukuria ne tik tėvo teises, bet ir pareigas, įskaitant prievolę užtikrinti vaiko išlaikymą. Pripažinus tėvystę, tėvas tampa atsakingas už alimentų mokėjimą, vaiko auklėjimą, jo teisių ir interesų užtikrinimą. Jei tėvai nesutaria dėl vaiko išlaikymo dydžio, bendravimo su juo tvarkos ar gyvenamosios vietos, šie klausimai gali būti sprendžiami teisme. Be to, pripažinta tėvystė turi įtakos ir paveldėjimo santykiams – vaikas įgyja teisę paveldėti iš tėvo pagal įstatymą.

Tėvystės nuginčijimas – tai teisinis procesas, kuriuo siekiama pripažinti, kad asmuo, įrašytas vaiko gimimo įraše kaip tėvas, nėra biologinis tėvas. Šis procesas gali būti inicijuojamas tiek pačio asmens, įrašyto kaip vaiko tėvu, tiek mamos ar kitų suinteresuotų asmenų, kai kyla pagrįstų abejonių dėl vaiko kilmės.

Lietuvos teisės aktai numato, kad tėvystės nuginčijimo pagrindas yra objektyvūs įrodymai, galintys paneigti tėvystės faktą – dažniausiai tai DNR ekspertizė. Nors biologiniai įrodymai yra svarbiausias kriterijus, teismai taip pat vertina kitus faktorius, pavyzdžiui, ar asmuo pripažino vaiką savo noru, ar vaikas su juo palaikė socialinius ryšius bei kokį poveikį tėvystės nuginčijimas turės vaiko gerovei.

Tėvystės nuginčijimo procesui taikomas griežtas terminas – ieškinį teismui galima pateikti per vienerius metus nuo tada, kai asmuo sužinojo ar galėjo sužinoti, kad nėra vaiko tėvas. Tačiau šis terminas gali būti atnaujinamas, jei įrodoma, kad apie galimą tėvystės netikslumą asmuo sužinojo vėliau dėl svarbių priežasčių.

Tėvystės nuginčijimas tiesiogiai susijęs su kitais vaiko teisiniais klausimais – išlaikymo pareiga, paveldėjimo teisėmis ir bendravimo su vaiku tvarka. Nuginčijus tėvystę, keičiasi ne tik šeiminiai santykiai, bet ir teisinės pareigos vaikui. Vis dėlto svarbu žinoti, kad jei po tėvystės nuginčijimo nebūtų nustatytas kitas vaiko tėvas, teismas gali atsisakyti tenkinti tokį ieškinį – ypač jei tarp vaiko ir įrašyto tėvo susiformavęs glaudus emocinis ryšys. Tokiu atveju pirmenybė teikiama vaiko interesams, siekiant užtikrinti jo teisinį saugumą, emocinį stabilumą ir teisę į tėvą.

Mūsų kontora teikia teisines konsultacijas ir pagalbą tiek siekiant nuginčyti tėvystę, tiek ginant suinteresuotų asmenų teises teisme. Siekiame, kad visi sprendimai būtų priimti vadovaujantis vaiko interesais ir užtikrintų teisinių santykių aiškumą ateityje.