Nors formaliai akcijas įmonėje valdo tas sutuoktinis, kurio vardu jos registruotos, santuokos metu įgytos akcijos laikomos bendrąja jungtine nuosavybe. Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, kai verslą vysto tik vienas sutuoktinis, o kitas tiesiogiai jame nedalyvauja, disponavimas akcijomis – jų perleidimas, pardavimas ar įkeitimas – gali būti galimas tik gavus kito sutuoktinio sutikimą arba turint aiškiai nustatytą teisinį pagrindą vedybinėje ar kitoje sutartyje. Toks teisinis neapibrėžtumas dažnai tampa rimta kliūtimi verslo vystymuisi: sulaikomos investicijos, stringa sandoriai, kyla įtampos tiek šeimoje, tiek versle.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai sutuoktiniai bando apeiti teisinius reikalavimus, tačiau tai dažnai baigiasi teisminiais ginčais ir reikalavimais atkurti pažeistas teises. Teismai vertina ne tik formalų akcijų įsigijimo laikotarpį, bet ir tai, ar verslas buvo išvystytas santuokos metu, kiek prie jo prisidėjo kiekvienas iš sutuoktinių, kokios buvo jų bendros investicijos bei iš verslo gautos pajamos. Net jei akcijos įsigytos vieno iš sutuoktinių vardu, tai dar nereiškia, kad jos yra vien jo asmeninis turtas.
Aiškus akcijų teisinio statuso įtvirtinimas yra svarbus ne tik skyrybų, bet ir sėkmingo verslo valdymo kontekste. Atsakingai suplanuota teisinė struktūra, įskaitant vedybinę sutartį ar kitą susitarimą tarp sutuoktinių, leidžia išvengti netikėtumų, užtikrina investuotojų pasitikėjimą ir leidžia sutuoktiniams aiškiai žinoti, kokie yra jų teisiniai įsipareigojimai ir teisės.