Įmonės vadovo vaidmuo ir darbo santykių nutraukimo teisiniai būdai
Darbo santykiai su vadovais, priešingai nei su dauguma darbuotojų, nėra reguliuojami vien tik Darbo kodekso (DK) nuostatomis. Vadovo teisinis statusas, atsakomybė ir darbo santykių nutraukimo pagrindai Lietuvoje reglamentuojami taip pat ir Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) ir Civilinio kodekso (CK) nuostatomis. Minėti teisės aktai įpareigoja vadovus užtikrinti sklandų įmonės veikimą, vadovautis įstatymais bei veikti bendrovės vardu, atstovauti įmonei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, valdyti finansus, užtikrinti teisės aktų laikymąsi ir koordinuoti strateginius veiksmus.
Naujausioje teismų praktikoje pabrėžiama, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, bendrovės vadovo darbo santykių pobūdis yra glaudžiai susijęs su bendrovės valdymo teisės principais, kurie išskiria vadovą iš kitų darbuotojų dėl specifinių pareigų ir atsakomybės.
Kadangi vadovo paskyrimas yra tiesiogiai susijęs su bendrovės akcininkų sprendimais, vienas iš svarbiausių aspektų į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį darbdaviui, yra darbo santykių su vadovu nutraukimo proceso svarba bei galimos opcijos. Vadovo atleidimo pagrindai gali būti įvairūs – nuo vadovo asmeninės iniciatyvos (t.y. atsistatydinimo pagal ABĮ 37 str. arba DK pagrindais) iki šalių tarpusavio susitarimo arba darbdavio sprendimo.
Šiame pranešime Prevence teisininkė Gintarė Daukšė apžvelgs vieną iš galimų variantų – tai yra vadovo atsistatydinimas savo inciatyva ABĮ 37 str. pagrindu.
Paprastai bendrovės vadovą paskiria ir atleidžia ją valdantis organas. Tai gali būti visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ar stebėtojų taryba.
Teisės aktų pagrindais vadovui taip pat suteikta teisė atsistatydinti iš bendrovės vadovo pareigų pateikiant rašytinį pranešimą organui, kuris jį paskyrė.
Bendrovės valdyba arba stebėtojų taryba, išrinkusi vadovą, turi priimti sprendimą dėl vadovo atšaukimo per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Jeigu vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas (VAS) – tokiu atveju vadovas turi sušaukti visuotinio akcininkų susirinkimą, kurio darbotvarkėje būtų sprendžiami tiek jo atšaukimo, tiek naujo vadovo rinkimo klausimai.
Tais atvejais, kai vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo dėl vadovo atšaukimo, galioja aiškiai nustatytos taisyklės dėl darbo sutarties pasibaigimo. Jei vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba, darbo sutartis su juo pasibaigia šešioliktą dieną po atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Tuo tarpu, jei vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas ir šis neįvyko, darbo sutartis su vadovu pasibaigia kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Be to, apie bet kokį bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą ar darbo sutarties pasibaigimą turi būti pranešta juridinių asmenų registro tvarkytojui per 5 dienas. Jei VAS ar kitas vadovą išrinkęs organas nesprendžia klausimo laiku, darbo santykiai su vadovu pasibaigia pagal nustatytas teisines procedūras. Tai reiškia, kad tokiu atveju vadovas gali savo iniciatyva užbaigti pareigas, pateikdamas reikiamus dokumentus Registrų centrui.
Rekomenduojama, kad verslo atstovai užtikrintų sklandų vadovo atsistatydinimo procesą, atidžiai laikydamiesi teisinių reikalavimų ir numatytų procedūrų. Vadovų atsistatydinimas turi būti sprendžiamas operatyviai, siekiant išvengti žalos bendrovei. Svarbu užtikrinti, kad visi sprendimai būtų laiku įgyvendinami, o informacija apie vadovo paskyrimo, atšaukimo ar darbo santykių nutraukimo faktus būtų pateikta juridinių asmenų registro tvarkytojui per įstatymuose numatytą terminą. Tai užtikrins teisinį aiškumą, stabilumą ir veiklos tęstinumą, mažinant galimų rizikų įmonės veiklai tikimybę.
Įmonės vadovas atlieka ne tik strateginį, bet ir esminį vaidmenį organizacijos veikloje, todėl darbo santykių nutraukimas su juo yra itin jautrus ir reikšmingas procesas bendrovės veikloje. Toks žingsnis reikalauja ypatingo bendrovės organų dėmesio, siekiant valdyti galimas rizikas. Kiekviena darbo santykių nutraukimo situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, o siekiant išvengti galimų ginčų, būtina užtikrinti, kad darbo santykių nutraukimas būtų vykdomas laikantis visų teisinių reikalavimų ir procedūrų.
