Investicijos į startuolius: kaip nepakliūti į spąstus?

Nors artėjančios ekonominės krizės nuotaikos pasaulyje stiprėja, egzistuoja prielaidos, kad susibalansavus pirkėjų ir pardavėjų lūkesčiams privataus kapitalo rinka išsilaikys aktyvi. Šiame straipsnyje kviesiu pažvelgti į pagrindinius teisinius aspektus, kuriuos privalu atlikti prieš investuojant įstartuolius bei įvertinti naujai kylančias rizikas, kurias formuoja besikeičianti ekonominė aplinka.

Rinkoje jau ne vienerius metus matomas verslo angelų skaičiaus didėjimas. Šis augimas lėmė ir sekančius plėtros etapus, kaip antai, jas vienijančių organizacijų atsiradimą, kurios paskatino dar spartesnį šios srities investuotojų augimą. Europos verslo angelų tinklo (EBAN) duomenimis, Lietuvos narių (verslo angelų) investicijos 2021 m. išaugo beveik penkis kartus lyginant su 2020 metais. Lietuvos verslo angelų tinklo (LITBAN) nariai praėjusiais metais investavo 10,4 mln. eurų iš kurių 5,4 mln. investuota būtent į Lietuvos startuolius.

Rizikos kapitalo fondų veikloje identifikuojami investiciniai taikiniai dažnu atveju aplenkia ankstyviausios stadijos startuolių finansavimą. Todėl, verslo angelai puikiai užpildo verslo finansavimo nišą tarp verslo asmeninio finansavimo galimybių ir institucinių rizikos kapitalo fondų investavimo etapų. Šiuo atveju kalbame apie santykinai ankstyvos stadijos startuolius, kurie dar negali pasiūlyti reikšmingesnio investicinio vertės pasiūlymo rizikos kapitalo fondams. Dažnai ankstyvuoju startuolio vystymosi etapu galutinis produktas dar tebėra vystymo stadijoje, o produkto ir rinkos atitiktis dar nėra visiškai patikrinta. Šiems žingsniams taip pat reikalingas investicinis etapas, kurį užpildo būtent privačių investuotojų – verslo angelų investicijos. Šiame etape verslo angelai nepatiria esminės konkurencijos su rizikos kapitalo fondais, kadangi pastarųjų kapitalo pritraukimo etapas vyksta vėlesniuose investicijų etapuose pademonstruojant aiškesnius ateities potencialo rodiklius. Atitinkamai, verslo angelų dalyvavimas itin ankstyvojoje startuolio vystymosi stadijoje turi svarią investicinę logiką: įvertinant didelį tokios investicijos rizikos laipsnį, verslo angelai turi derybinę galimybę įgyti reikšmingą kapitalo dalį už ženkliai mažesnę kainą, negu ta kapitalo dalis, kurią teoriškai už tą pačią kainą galėtų įgyti vėlesniame investiciniame etape. Žinoma, toks vertinimas yra sąlyginis ir priklauso nuo būsimos startuolio sėkmės, tačiau būtent šis potencialus rizikos ir grąžos santykis vilioja privačius investuotojus sudalyvauti pačiame rizikingiausiame įmonės vystymosi etape didinant galimą grąžos santykį ateityje.

Ankstyvoje verslo vystymo stadijoje pradedančiųjų verslų įkūrėjai tokio tipo investuotojus labai vertina, nes verslo angelai nesibaimina finansuoti platų technologijų spektrą, investuoja į beveik visas augančio verslo šakas, daug greičiau priima investicinius sprendimus, o dažnu atveju yra daug lankstesni nei rizikos kapitalo fondai. Organizacijai dar tik augant, jie gali suteikti finansavimo poreikį tokiomis sumomis ir apimtimis, kokių nesuteikia joks kitas finansavimo šaltinis nereikalaujant jokio pajamų įrodymo (nors teigiami pajamų srautai visuomet vertinami kaip privalumas). Tiesa, verta paminėti, kad įprastai verslo angelai ieško įmonių ir nišų su tikimybe itin sparčiam augimui, kadangi rizikingos investicinės sąlygos turi sukurti norimą verslo angelų grąžos poreikį. Todėl, didžiausio dėmesio sulaukia tie startuoliai, kurių ambicija yra susijusi su globaliu augimu ir neapsiriboja tik lokalizuotu atitinkamo produkto (vertės pasiūlymo) komercializavimu.

Pagal savo fundamentalią prasmę verslo angelo karjera pradedama ne tik tinkamai pasiruošus (dažniausiai turint reikalingą patirties kapitalą bei patikimai užpildytą investicinį portfelį ženkliai mažiau rizikingose pozicijose), tačiau ir turint reikšmingą reputacinį kapitalą. Pastarasis aspektas gali turėti reikšmingą įtaką vėlesniuose investiciniuose etapuose pritraukiant rizikos kapitalo investicijas kaip tam tikras patikimumo įrodymas.

Kitas, labai dažnas ir svarbus verslo angelų indėlis – tai patirties perteikimas startuolio komandai. Įprastai verslo angelais tampa aukštas pareigas užimantys, asmeninių verslų vystytojai, kurie domisi investicinėmis galimybėmis ir yra linkę investuoti ne tik dalį savo kapitalo, bet ir savo sukauptą patirtį. Dažnu atveju, jie siekia prisidėti prie verslo plėtros, užimti valdymo organų pozicijas ir tokiu būdu turėti aktyvų investicinių ir strateginių konsultacijų etapą, nors tikslesnį vaidmenį kiekvienas verslo angelas individualizuoja pagal savo asmeninius planus.

Iš esmės tinkamas teisinis patikrinimas yra tarsi namų darbų atlikimas, kuris padeda investuotojams suprasti iš sandorio kylančias rizikas bei pamatyti realesnę įmonės būklę. Kalbant apie investicijas į startuolius būtina atkreipti dėmesį, kad verslo vystymo pradžioje įmonės dažnai neturi žmogiškojo ir finansinio resurso tinkamam verslo teisinės atitikties įgyvendinimui. Praktikoje pastebime tam tikrą tendenciją, kad elementari verslo vykdymo „higiena“ būna natūraliai pamirštama dėl esminio dėmesio produkto vystymo darbams. Todėl teisinio patikrinimo metu potencialiems investuotojams svarbu suprasti tokius dalykus kaip dabartinių akcininkų ir įkūrėjų tarpusavio įsipareigojimų apimtis, įmonės turimi ilgalaikiai įsipareigojimai, egzistuojančios ir potencialios pretenzijos iš trečiųjų šalių ar bet kokie kiti esminę riziką sukeliantys įsipareigojimai (pavyzdžiui pasitaiko atvejų, kuomet jau sudarytuose darbo santykiuose su vadovais būna numatytos itin didelės išeitinės išmokos, vadinamieji auksiniai parašiutai (angl. golden parachutes), kurie galėtų sukelti sunkumus norint pakeisti žmogiškuosius išteklius.).

Ne mažiau svarbu išanalizuoti ir dabartinių akcininkų (įkūrėjų) susitarimo nuostatas, o jeigu jų nėra kartu su investicijos sandoriu inicijuoti ir akcininkų sutarties sudarymą. Neverta pamiršti, kad patikrinimo metu rasti „atradimai“ gali nulemti galutinę investicinės sutarties kainą ir tolesnes derybų sąlygas. Bet kuriuo atveju teisinis patikrinimas yra dviejų juostų gatvė, kurioje startuolis taip pat turi būti atviras teikdamas informaciją, o investuotojas gali patikrinti atskleidžiamos informacijos gylį, mastą ir konkretumą. Todėl ne mažiau svarbu kreipti dėmesį į tai kaip teisinio patikrinimo proceso metu startuolio komanda sugeba atsakyti į pateiktus klausimus, ar pateikti atsakymai yra konkretūs, ar nėra stengiamasi pagražinti tam tikrų veiklos aspektų bei kiek atvirai pateikiama nepalanki ar startuoliui riziką kelianti informacija. Dažnu atveju, kylančios kliūtys ir rizikos gali būti suvaldomos, todėl jų neatskleidimas turi didesnę žalą abipusiam šalių pasitikėjimui nei konkrečios rizikos suvaldymui.

Per pastaruosius metus technologijų startuoliai augo itin sparčiai. „CB Insights“ skaičiavimais 2021metais pasaulyje, užaugo apie 500 naujų vienaragių – bent jau milijardo įvertį pasiekusių technologijų įmonių. Tikėtina tokia tendencija neturėtų kisti ir ateities perspektyvoje, kadangi kaip rodo pateikiamastatistika, aktyviausiai auga investicijos būtent į technologijų startuolius (ICT, blockchain, agrotechnologijų, dirbtinio intelekto), todėl tinkama intelektinės nuosavybės apsauga tokio tipo startuoliuose yra kritiškai svarbi.

Praktikoje pastebiu, kad intelektinės nuosavybės apsaugos aspektų problematika užprogramuojama dar pačioje veiklos pradžioje, kai įkūrėjai technologinių sprendimų vystymą pradeda faktiškai, tačiau be šią veiklą lydinčių teisinių dokumentų parengimo. Dažna problema, kai įkūrėjai įsteigia juridinį asmenį, tačiau faktiškai technologinį sprendimą vysto, pavyzdžiui, išorės programuotojų komanda, o tokioje sutartyje nėra aptartas sukurtos intelektinės nuosavybės perėjimo įmonei klausimas. Analogiškų problemų gali kilti ir naudojant netinkamas darbo sutarčių pavyzdines nuostatas.

Taigi, teisinio patikrinimo metu investuotojams svarbu tinkamai įvertinti ar vystomas produktas ir jo teisės išimtinai priklauso įmonei į kurią investuojama. Taip pat jeigu startuolio veikla susijusi su R&D veikla mokslo atradimų srityje, pravartu išsianalizuoti ir įvertinti patentinės apsaugos klausimus. Ne mažiau svarbu tampa ir įmonėje galiojančios darbo sutartys su startuolio komandos nariais, įvertinantar jose tinkamai suformuluoti intelektinės nuosavybės perėjimo įmonei aspektai bei deramai aptarti konfidencialumo ir intelektinės nuosavybės saugojimo susitarimai. Galiausiai, verta nepamiršti ir tinkamos prekės ženklo apsaugos aspektų startuoliui reikšmingose dabarties ir ateities rinkose.

Akcininkų sutartis yra labiausiai rinkoje paplitęs akcininkų teisių ir pareigų valdymo instrumentas siekiant sureguliuoti akcininkų tarpusavio santykius. Šis dokumentas yra itin patartinas tais atvejais, kai investuotojas įgyja bendrovės akcijų mainais į investiciją. Akcininkų sutartis padeda tinkamai nustatyti pasitraukimo iš sutarties sąlygas, tolesnes finansavimo teises, konfidencialumo aspektus, informacijos apie svarbius sprendimus pateikimą laiku sąlygas, akcijų perleidimo apribojimų svarbą, taip pat nuostatas kokios sąlygos bus taikomos įmonei pritrūkus lėšų atitinkamiems rezultatams pasiekti. Dažnu atveju, tai yra platus dokumentas, kurį pagal specifinę situaciją ruošia teisiniai partneriai siekdami lygiaverčių sąlygų bendrovei ir akcininkams.

Ypatingai svarbu aptarti ir įvertinti įkūrėjų įsipareigojimus laike. Dažnu atveju sprendimas investuoti būtent ir yra daromas dėl tikėjimo įkūrėjais, todėl jų dalyvavimo ir galimo pasitraukimo atvejai turi būti griežtai sureguliuojami akcininkų sutartyje saugant investuotojų interesus. Rinkoje yra pasitaikę pavyzdžių, kai šis aspektas nėra įvertinamas ir investuotojui įsigijus akcijų, vienas iš įkūrėjų nusprendžia pasitraukti iš įmonės veiklos. Taigi nuostatas dėl veiklos tikslų ir įsipareigojimų atitinkamam laikotarpiui visuomet pravartu įsitraukti. Akcininkų sutartyje svarbu detaliai aptarti ir investuotojo teises į įmonės valdymo organų kompetencijas, valdybos sudarymą, aiškias gaires kaip akcininkai skirstys pelną ir nuostolius siekiant ateityje išvengti ginčų. Pravartu nepamiršti įtraukti ir ateities investicinių etapų dalyvavimo galimybės, t.y. verslo angelas ar fondas investuojantis ankstyvoje stadijoje gali įgyti teisę investuoti sekančiuose etapuose su atitinkama investavimo premija.

Reguliacinė aplinka yra nuolat kintanti ir bent jau Lietuvoje įstatymų leidyba garsėja savo gausumu ir dažnumu. Atitinkamai tampa labai svarbu įvertinti konkrečią industriją, kurioje veikia ar planuoja veikti startuolis, ir deramai įsigilinti į specifinius industrijos – produkto atitikties reikalavimus. Tai svarbu nustatant ir įvertinant galimas investicijas konkretaus produkto atitikties užtikrinimui. Viena iš sparčiausiai Lietuvoje augančių ir sėkmingai konkuruojančių tarptautiniu mastu inovacijų sričių yra finansinių technologijų sektorius, kuris visoje Europoje palankiai vertinamas dėl lanksčios ir pažangios rinkos teisinės reguliacinės aplinkos. Tačiau kiekvienos rinkos teisinės veiklos atitikties standartai turi savo kainų įverčius rinkoje, todėl vertėtų įsitikinti kiek dabartinė investicija gali būti paskirstyta būtenttokios atitikties įgyvendinimui ir ar patys startuoliai yra tai įvertinę kuriant biudžeto prognozes.

Įprastai investicijų ieškantys patyrę investuotojai nepraleidžia progos atlikti interviu su startuolio ankstyvųjų klientų baze. Šiuo aspektu investuotojams rekomenduojame įtraukti rinkos tyrimų metodikas. Pavyzdžiui fokusuotos grupinės diskusijos (kokybinių rinkos tyrimų metodologija) su esamais klientais gali padėti sužinoti nuomonę, požiūrį, patirtį, bei įsitikinimus, susijusius su analizuojamu produktu, paslauga, koncepcija, reklama, idėja ar pakuote. Tai padėtų vertinant naujai į rinką atvedamo produkto ar paslaugos galimybes ir reikiamus patobulinimus, o investuotojui suprasti realesnį rinkos paveikslą ir galimus produkto/paslaugos koncepcijos pakeitimų kaštus.

Technologinius sprendimus ar produktus kuriančioms bendrovėms, siekiančioms veikti pasaulinėje rinkoje, vertėtų nepamiršti vadinamųjų „patentų trolių“ rizikos. „Patentų troliai“ veikia grasinimų principu ir dažniausiai supirkinėja patentus iš bankrutuojančių įmonių, tam, kad vėliau galėtų pateikti pretenzijas veikiančioms įmonėms su panašiais technologiniais sprendimais dėl nebūtinai pagrįstųpatentų pažeidimų. Tokia yra pagrindinė ir vienintelė patentų trolių įmonės veikla. Ši situacija dažna JAV rinkoje dėl specifinio patentų teisės reguliavimo aspektų, todėl prieš svarstant atėjimo į užsienio rinkas klausimus, reikėtų įsivertinti egzistuojančius panašių technologijų patentų sąrašus iraprašymus, o kartu įvertinti ar panašus patentas nepriklauso patentų trolių įmonei, kuri vieną dieną gali sugalvoti pateikti reikšmingos sumos pretenziją, o kai manysite, jog norėsite ginčyti tokį reikalavimą galite susidurti su ne ką mažiau reikšmingomis bylinėjimosi išlaidomis. Todėl, galutiniame rezultate patentų trolių įmonės būtent ir siekia taikaus susitarimo (kompensacijos forma)

Pavyzdžiui, kaip teigia JAV gamintojų asociacija vidutinė patentų bylinėjimosi išlaidų, net ir mažų įmonių, kaina yra ~ 1,9 milijono dolerių už patentą. Vidutinis teisminio nagrinėjimo laikas yra apie 2,1 metų, o bendrovei per metus tai gali kainuoti apie 900 000 USD. Taigi netikėta patentų trolių pretenzija gali priversti naudoti investuotojų lėšas ne strateginei plėtrai, bet dažnai bereikšmiam patentų ginčui ir jo sprendimo valdymo variantams.