Nekilnojamojo turto mokesčių pokyčiai verslui

Nuo naujųjų metų Lietuvoje įsigalioję nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai keičia ir juridinių asmenų mokestinę aplinką.

Juridinių asmenų nekilnojamasis turtas apmokestinamas pagal savivaldybių nustatytus tarifus, kurie gali svyruoti nuo 0,5 iki 3 procentų nuo mokestinės vertės. Tačiau savivaldybėms palikta teisė taikyti didesnį – nuo 1 iki 5 procentų – tarifą apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui. Be to, nuo 2026 metų tam tikram nekilnojamajam turtui taikomas papildomas 0,2 procento tarifas, kuris skaičiuojamas kartu su savivaldybės nustatytu tarifu.

Tai reiškia, kad reali mokestinė našta gali padidėti net ir tuo atveju, jei savivaldybė neatnaujina nustatyto tarifo.

Mokesčio bazė ir toliau nustatoma remiantis Registrų centro apskaičiuota mokestine verte, kuri nuo 2026 m. bus atnaujinama dažniau – ne rečiau kaip kas trejus metus. Tai reiškia, kad net ir nekeičiant turto paskirties ar naudojimo, mokestinė vertė gali keistis, o kartu – ir mokėtino mokesčio suma.

Dėl šios priežasties juridiniams asmenims rekomenduotina reguliariai peržiūrėti Registrų centro duomenis ir įsivertinti galimus mokesčių pokyčius savo biudžete.

Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto statusas juridiniams asmenims tampa itin jautria sritimi. Į savivaldybės sudarytą apleisto ar neprižiūrimo turto sąrašą įtrauktam objektui gali būti taikomas 1–5 procentų tarifas, o šis statusas nustatomas tais atvejais, kai turtas per nustatytą terminą nebuvo sutvarkytas, statyba neužbaigta teisės aktų nustatyta tvarka arba nevykdomos statinių naudotojams nustatytos priežiūros pareigos. Praktikoje tai reiškia ne tik didesnę mokestinę naštą, bet ir padidėjusią reguliacinę bei reputacinę riziką.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visas juridiniams asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas laikomas nekilnojamojo turto mokesčio objektu.

Mokesčio objektu nelaikomas neužbaigtas statyti ir faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas, jeigu nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos nėra praėję daugiau kaip 10 metų ir per penkerius metus nuo tokio turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre buvo patikslinti statybos metu pasikeitę kadastro duomenys. Taip pat neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, sukurtas ar įgytas valdžios ir privataus sektoriaus partnerystės pagrindu, kol galioja atitinkama partnerystės sutartis ir turtas naudojamas joje nustatyta paskirtimi.

Administravimo požiūriu juridiniai asmenys ir toliau privalo patys deklaruoti nekilnojamojo turto mokestį. Galutinė metinė deklaracija teikiama pagal formą KIT719, o tam tikrais atvejais – kai mokėtina suma viršija nustatytą ribą – atsiranda prievolė deklaruoti ir mokėti avansinį nekilnojamojo turto mokestį pagal formą KIT711. Avansiniai mokėjimai atliekami už tris mokestinio laikotarpio ketvirčius, todėl NT mokesčio planavimas tampa ne tik metų pabaigos, bet ir einamųjų metų pinigų srautų klausimu.

Nuo 2026 metų nekilnojamojo turto mokestis juridiniams asmenims grindžiamas ne tik tarifais, bet ir sisteminiu požiūriu į nekilnojamąjį turtą kaip valdomą turtą. Įmonės, kurios iš anksto peržiūri savo NT portfelį, patikrina mokestines vertes, turto statusą ir registrinius duomenis, paprastai išvengia tiek netikėtų mokesčio padidėjimų, tiek administracinių ginčų su savivaldybėmis ar VMI.