Žemės sklypų savininkų bendrija: laukti 2028 metų ar steigti asociaciją dabar?
Šiuo metu galiojančiame daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme yra reguliavimo spraga, aktuali žemės sklypų savininkams. Įstatymas numato galimybę bendrijas steigti daugiabučių ir įstatyme apibrėžtų kitos paskirties pastatų savininkams, įskaitant vienbučių ir dvibučių namų, susietų bendrojo naudojimo žemės sklypu ar vietiniais inžineriniais tinklais, savininkus. Tačiau žemės sklypų, kuriuose pastatai dar nepastatyti, savininkų dalyvavimas steigiant bendriją kartu su pastatų savininkais įstatyme nenumatytas, nors jie gali naudotis tuo pačiu keliu ar inžineriniais tinklais.
Žemės sklypų savininkų bendrijų anksčiau buvo įregistruota, tačiau pagal naujausią informaciją dėl šios spragos šiuo metu atsisakoma tvirtinti jų steigimo dokumentus. Kliūtis kyla ne dėl savininkų bendrų poreikių ar susitarimo stokos, o dėl to, kad įstatyme neįtvirtintas aiškus pagrindas tokią bendriją steigti. Sklypų savininkams, norintiems jau dabar organizuoti kelio priežiūrą, įrengti apšvietimą ar tvarkyti bendrą teritoriją, tenka rinktis, ar laukti reguliavimo pakeitimų, ar bendriems tikslams steigti asociaciją.
Šiai reguliavimo spragai pašalinti 2026-10-14 Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo pritarė bendrijų įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė jį Seimui. Projekte numatyta 2028-01-01 įsigaliojimo data ir žemės sklypų savininkams siūlomi pakeitimai reikšmingi: bendrija galėtų valdyti esamus ir planuojamus sukurti bendrojo naudojimo objektus, o su jais susijusiu nekilnojamuoju turtu aiškiai laikomas ir žemės sklypas. Taip būtų pašalinta spraga, dėl kurios bendrą infrastruktūrą naudojantys savininkai negali kartu steigti bendrijos vien todėl, kad dalies jų sklypuose namai dar nepastatyti.
Vadinasi, artimiausiu metu žemės sklypų savininkų bendrijos greičiausiai įsteigti nepavyks. Tuo metu kelio priežiūra, apšvietimas ar teritorijos tvarkymas dažnai negali laukti kelerių metų, todėl verta ieškoti kitos teisinės formos, leidžiančios savininkams veikti kartu jau dabar. Tinkamiausia alternatyva galėtų būti asociacija, nes ji skirta būtent narių bendriems interesams tenkinti. Kaip juridinis asmuo, ji gali sudaryti sutartis su rangovais, kaupti narių įmokas ir organizuoti bendrus darbus.
Vis dėlto būtina atkreipti dėmesį, kad asociacija bendrijos visiškai neatstoja. Jos sprendimai ir įmokos saisto tik narius, todėl neprisijungę savininkai prie bendrų išlaidų prisidėti neprivalės. Bendrijoje savininkų susirinkimo sprendimai pagal projektą būtų privalomi visiems savininkams. Be to, projekte nenumatyta, kad asociaciją būtų galima pertvarkyti į bendriją. Todėl vėliau gali tekti steigti naują juridinį asmenį, perkelti turtą bei sutartis ir spręsti, ar likviduoti asociaciją.
Tačiau jeigu jau dabar reikia suvienyti prisidėti norinčius sklypų savininkus ir finansuoti konkrečius darbus, steigiant asociaciją, iš anksto svarbiausia sutarti dėl trijų dalykų:
- Kurie savininkai dalyvaus, kokio dydžio bus įmokos ir kas bus daroma, jeigu dalis jų nesumokės.
- Kas tvirtins biudžetą, kokius įsipareigojimus vadovas galės prisiimti savarankiškai ir kaip jis atsiskaitys nariams.
- Dėl galimo perėjimo prie bendrijos. Kaip sudaryti ilgalaikes sutartis ir valdyti turtą, kad vėliau jie netrukdytų pakeisti veiklos modelio.
Jeigu bendrų darbų poreikis neatidėliotinas, asociacija yra veiksmingas tarpinis sprendimas, leidžiantis savininkams veikti kartu jau dabar. Jeigu tokio poreikio nėra, rekomenduotina apsiriboti savininkų susitarimais ir sulaukti įstatymo pakeitimų, o pasirinkimą reikėtų peržiūrėti, kai Seimas priims galutinę įstatymo redakciją.