Sezoninio darbuotojo kaina: daugiau nei darbo užmokestis
Vasarai persiritus į antrąją pusę daugelyje įmonių sezoninis įdarbinimas jau nebėra personalo planavimo klausimas – tai galimybė įvertinti, ar sprendimai, priimti sezono pradžioje, pasiteisino tiek veiklos organizavimo, tiek kaštų požiūriu.
Planuodami sezoninį įdarbinimą darbdaviai paprastai gana tiksliai apskaičiuoja darbo užmokestį, tačiau gerokai rečiau įvertina tikrąją sezoninio darbuotojo savikainą. O šios dvi sąvokos nėra tapačios.
Šių metų darbo rinkos situacija tik sustiprina šią tendenciją. UŽT duomenimis, 2026 m. liepos pradžioje registruotas nedarbas Lietuvoje siekė 7,7 proc. ir buvo mažesnis nei prieš metus, o laisvų darbo vietų jau ketvirtą mėnesį iš eilės registruota daugiau kaip 15 tūkst. Aktyviausiai darbuotojų ieškojo gamybos, prekybos, statybos, administracinės veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriai. Konkurencija dėl darbuotojų išlieka didelė, todėl galimybės greitai pakeisti išėjusį darbuotoją – vis mažesnės.
Pirmoji dažnai neįvertinama sąnaudų grupė – pats įdarbinimas. Darbo užmokestis sudaro tik dalį sezoninio darbuotojo savikainos. Ne mažiau svarbios tampa darbuotojo paieškos, atrankos, privalomų sveikatos patikrinimų, įvedimo į darbą, darbo priemonių, o kai kuriais atvejais ir apgyvendinimo ar transporto išlaidos. Verslo praktikoje šios išlaidos neretai priskiriamos bendrosioms administracinėms sąnaudoms, todėl planuojant sezoninį įdarbinimą ne visuomet įtraukiamos į konkretaus darbuotojo savikainos skaičiavimą.
Ne mažiau svarbus ir pats sezono intensyvumas. Tokiais atvejais svarbu nepamiršti, kad sezoniškumas nekeičia darbdavio pareigų. Darbo ir poilsio laiko reikalavimai, viršvalandžių organizavimo taisyklės, apmokėjimo už darbą poilsio ar švenčių dienomis principai taikomi nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas įdarbintas trims mėnesiams, ar neterminuotai.
Būtent sezonui artėjant prie pabaigos išryškėja dar viena svarbi personalo valdymo grandis – korektiškas darbo santykių užbaigimas. Nors terminuotų darbo sutarčių pasibaigimas iš pirmo žvilgsnio atrodo formalumas, būtent šiame etape darbdaviai padaro nemažai klaidų. Ne visada laiku įforminamas darbo santykių pasibaigimas, paskutinėmis darbo dienomis skubama tikslinti darbo laiko apskaitą, o galutinis atsiskaitymas neretai paliekamas paskutinei dienai. Būtent galutinis atsiskaitymas, nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacijos apskaičiavimas ar netiksliai užfiksuotas darbo laikas tampa aplinkybėmis, dėl kurių darbuotojai kreipiasi į darbo ginčų komisijas.
Todėl sezoninio darbuotojo kaina neturėtų būti vertinama vien pagal darbo užmokestį: ji atsiskleidžia per visą darbo santykių ciklą – nuo darbuotojo paieškos ir įvedimo į darbą iki korektiško atsiskaitymo ir galimybės jį susigrąžinti kitą sezoną.
