Kas keičiasi didinant startuolio kapitalą?
Startuolių finansavimo raunduose laikas dažnai yra kritinis. Investuotojas pasirengęs pasirašyti dokumentus, komercinės sąlygos suderintos, tačiau bendrovei dar reikia priimti sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo.
Labai neretai čia atsiranda procedūrinė kliūtis: akcininkų daug, dalis jų pasyvūs, gyvena skirtingose jurisdikcijose arba neoperatyviai dalyvauja sprendimų priėmime. Tokiais atvejais investicijos užbaigimas gali užsitęsti ne dėl verslo ar teisinio ginčo, o dėl to, kad bendrovė laiku nesurenka reikiamų akcininkų sprendimų.
Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigalioję Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai suteikia daugiau lankstumo kapitalo didinimo procese. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimą, kad ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį bendrovės įstatinis kapitalas galėtų būti didinamas valdybos, o jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovo sprendimu. Kartu valdybai ar vadovui gali būti suteikiama teisė atitinkamai keisti įstatus.
Tai ypač aktualu startuoliams, kurių akcininkų struktūra greitai plečiasi po kelių finansavimo etapų, darbuotojų opcionų programų ar ankstyvųjų investuotojų įėjimo. Iš anksto suteikus valdymo organui aiškiai apibrėžtą mandatą didinti kapitalą, bendrovė gali greičiau įgyvendinti sutartą investiciją ir sumažinti riziką, kad sandoris užstrigs dėl pakartotinio akcininkų susirinkimo organizavimo.
Nors ABĮ pakeitimai leidžia akcininkams iš anksto suteikti valdybai ar vadovui teisę didinti įstatinį kapitalą, tai neturėtų būti neribota teisė veikti savo nuožiūra. Kitaip tariant, akcininkų sprendime turi būti aiškiai nustatyta suma, iki kurios gali būti didinamas įstatinis kapitalas, taip pat aptarta, ar valdymo organui suteikiama teisė atšaukti akcininkų pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamų akcijų, ar kapitalas galės būti didinamas nepiniginiais įnašais. Šie klausimai tiesiogiai susiję su akcininkų teisių praskiedimu, investuotojų įėjimo sąlygomis ir bendrovės kontrolės balansu.
Tokį akcininkų sprendimą būtina derinti ir su įstatais, akcininkų sutartimi ir investavimo dokumentais. Juose gali būti numatytos papildomos apsaugos priemonės: maksimalus emisijos dydis, konkrečios investuotojų kategorijos, informavimo terminai, rezervuoti klausimai ar investuotojų sutikimai. Tinkamai sukonstruotas mechanizmas leidžia bendrovei veikti greičiau, bet kartu išsaugo akcininkų kontrolę ten, kur ji iš tiesų svarbi.
Todėl bendrovėms, kurios planuoja naujus finansavimo raundus arba jau turi platesnę akcininkų struktūrą, verta įsivertinti, ar jų įstatai ir akcininkų sutartys leidžia pasinaudoti naujuoju ABĮ suteikiamu lankstumu. Teisinė peržiūra tokiais atvejais padeda nustatyti, ar konkrečiai bendrovei reikalingas kapitalo didinimo mandato įtvirtinimas, kokios jo ribos būtų pagrįstos ir kaip suderinti greitesnį investicijos įgyvendinimą su esamų akcininkų teisių apsauga.
