Rangos sutartis nutraukta anksčiau laiko: kiek laiko užsakovas gali sulaikyti dalį mokėjimo?
Statybos rangos sutartyse dažnai numatoma, kad užsakovas nuo kiekvieno mokėjimo sulaiko tam tikrą dalį, pavyzdžiui, 5 proc., kol rangovas pateiks garantinį ar laidavimo draudimo raštą arba kol pasibaigs garantinis terminas. Garantinio termino pradžia sutartyse paprastai siejama su statinio pripažinimu tinkamu naudoti. Tačiau praktikoje labai dažnai tenka pastebėti, kad sutartis nenumato, kas nutinka sulaikytoms sumoms, jei sutartis nutraukiama nebaigus darbų ir rangovas statinio jau nebaigs.
Pavyzdžiui, šį klausimą sprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-1075/2026.
Rangovas, statęs gyvenamuosius namus, fasado darbus perdavė subrangovui. Subrangos sutartyje buvo numatyta, kad 95 proc. kiekvienos sąskaitos sumos sumokama iš karto, o 5 proc. sulaikoma. Sulaikytą sumą rangovas turėjo sumokėti patvirtinęs galutinį darbų aktą ir gavęs garantinį ar laidavimo draudimo raštą, o jei rašto nėra, tik pasibaigus pirmiesiems trejiems statinio garantinio termino metams. Garantinis terminas buvo skaičiuojamas nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti.
Subrangovas vėlavo, todėl rangovas sutartį vienašališkai nutraukė. Vėliau rangovas su užsakovu susitarė sumažinti darbų apimtį iki jau kokybiškai atliktų darbų, o užsakovas statybas baigti pasamdė kitus rangovus. Statinys tinkamu naudoti nebuvo pripažintas, garantinio rašto subrangovas nepateikė, o vėliau bankrutavo. Teisme subrangovas reikalavo sumokėti už atliktus darbus, be kita ko, ir sulaikytus 5 proc. Žemesnės instancijos teismai nusprendė, kad nutraukus sutartį rangovo teisė sulaikyti šias sumas pasibaigė.
Teismas priminė, kad sulaikymo teisė yra sutartinis prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, todėl šalys pačios sprendžia, ar ją įtvirtinti ir kokiomis sąlygomis ji bus įgyvendinama. Jos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą, jeigu rangovas nevykdys ar negalės vykdyti garantinių įsipareigojimų. Šios sutartinės teisės nereikia tapatinti su Statybos įstatyme nustatyta rangovo pareiga pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą.
Šioje byloje sutartis nenumatė, kaip sulaikymo teisė įgyvendinama nutraukus sutartį prieš terminą. Tokią sutarties spragą užpildo teismas, atsižvelgdamas į šalių ketinimus, sutarties tikslą, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
LAT sutiko su žemesniais teismais, kad nutraukus sutartį nėra protinga sulaikymo terminą sieti su viso statinio garantinio termino pradžia, juolab kad pats rangovas taip pat nebeatsakė už objekto užbaigimą. Kitaip tariant, užsakovas negali laukti, kol statinį kada nors pripažins tinkamu naudoti.
Kartu LAT nesutiko, kad sulaikymo teisė tiesiog pasibaigia. Net ir nutraukus rangos sutartį, rangovas atsako už jau perduotų darbų trūkumus, o tiems darbams taip pat taikomi garantiniai terminai. Todėl užsakovo interesas sulaikyti dalį mokėjimo išlieka net tada, kai perduoti darbai buvo kokybiški. Tokiu atveju sulaikymo terminas skaičiuojamas nuo perduotų darbų garantinio termino pradžios, t. y. nuo darbų perdavimo.
Praktikoje labai dažnai tenka pastebėti, kad statybos rangos sutartyse delspinigiai šalims nustatomi nevienodai. Sutartį rengianti šalis už kitos šalies vėlavimą numato didelius delspinigius, skaičiuojamus nuo visos sutarties kainos, o už savo pavėluotus mokėjimus – gerokai mažesnius ir tik nuo nesumokėtos sumos. Tokia sąlyga sutarties rengėjui gali atrodyti naudinga, tačiau kilus ginčui ji dažnai neatlaiko teismo vertinimo.
Taip nutiko ir šioje byloje. Subrangovas už kiekvieną vėlavimo dieną turėjo mokėti iki 0,2 proc. nuo visos sutarties kainos, o rangovas už pavėluotą mokėjimą – tik 0,02 proc. nuo nesumokėtos sumos. Teismai tokias netesybas laikė neproporcingomis ir baudinio pobūdžio, todėl rangovo apskaičiuotus delspinigius sumažino perpus, o LAT su tuo sutiko kadangi rangovas paskaičiuotų delspinigių dydžio tikėtinais nuostoliais nepagrindė.
Todėl rengiant sutartį delspinigius verta nustatyti taip, kad jie būtų proporcingi abiem šalims ir atitiktų nuostolius, kuriuos vėlavimas realiai gali sukelti. Tokia sąlyga bus ne tik teisingesnė, bet ir patikimesnė ginčo atveju.
- Kas vyksta su sulaikytomis sumomis, jei sutartis nutraukiama prieš terminą: nuo kada skaičiuojamas sulaikymo terminas ir kiek jis trunka.
- Kaip ir kada įforminamas jau atliktų darbų perdavimas nutraukiant sutartį, nes nuo jo prasideda ir garantinis terminas, ir sulaikymo terminas.
- Ar rangovas gali atgauti sulaikytas sumas pateikęs garantinį ar laidavimo draudimo raštą ir po nutraukimo.
- Ar netesybų dydžiai abiem šalims yra subalansuoti. Akivaizdžiai vienpusės netesybos ginčo atveju greičiausiai bus mažinamos.