Akcinių bendrovių įstatymo pasikeitimai: ką privalu žinoti?
Metams perkopus antrąją pusę, po truputį artėjame link planuojamų Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimų įsigaliojimo. Planuojami pakeitimai gali tapti vienu iš didesnių žingsnių artėjant prie vakarietiškų standartų įmonių procesuose bei patrauklesne rinka užsienio investuotojams.
Nemažai ekspertų dalijosi žiniomis, kad naujasis pakeitimas išspręs vieną didžiausių įstatymo trūkumų – bendrovė galės leisti skirtingų klasių akcijas ir kiekvienai klasei priskirti skirtingas akcininkų klases. Tai reiškia, kad bus sukuriama palankesnė aplinka bendrovėms išleisti privilegijuotąsias akcijas.
Šios akcijos pasižymi tuo, kad turi pirmenybę pasidalinant bendrovės pelną prieš akcininkus, kurie yra įgiję paprastąsias akcijas. Tačiau šiuo metu privilegijuotų akcijų savininkai gauna fiksuoto dividendo dalį procentais, kuri yra skaičiuojama nuo nominalios akcijos vertės. Priimtas įstatymo pakeitimas išsprendžia fiksuoto dividendo dalies klausimus nustatydamas, kad bendrovės dividendo apskaičiavimo tvarką akcininkai galės nustatyti įstatuose.
Kiti įstatymo pakeitimai apima akcininkų teisę reikalauti rengti susirinkimus elektroninėmis ryšių priemonėmis (pvz. MS Teams, Zoom ir pan.), o įstatuose bus galima nusimatyti ir tik „remote“ būdu rengiamus akcininkų susirinkimus. Gera žinia ir verslo subjektams, kurie svarsto tarp UAB ar MB steigimo dėl privalomo uždarosios akcinės bendrovės kapitalo dydžio. Keičiamo įstatymo pagrindu bus sumažintas UAB įstatinio kapitalo dydis nuo 2 500 EUR iki 1000 EUR. Taip bus sudaromos palankesnės sąlygos naujo verslo pradžiai, bendrovių steigimui ir skatins dar didesnį naujų įmonių skaičių Lietuvoje.
Taip pat būtų atsisakoma seniai nusistovėjusios tvarkos, kad prieš parduodant akcijas būtina jas pasiūlyti pirkti kitam akcininkui. Šis procesas dažnai prailgina visą akcijų pardavimo procesą, nes prieš parduodant akcijas būtina įvykdyti visą procedūrą, t. y. pranešti įmonės vadovui apie ketinimą parduoti akcijas, tuomet įmonės vadovas informuoja visus akcininkus apie pardavimą, tada kiti akcininkai gali pareikšti pranešimą apie ketinimą pirkti ar atsisakymą pirkti akcijas. Kartais ši procedūra trunka iki mėnesio ar ilgiau ir tik praėjus šiam terminui, akcininkas ketinantis parduoti akcijas gali jas perleisti pasirinktam asmeniui. Atitinkamai naujas įstatymo pakeitimas leistų bendrovės įstatuose nustatyti, kad pirmumo teisė būtų netaikoma ar nustatyta kitokia akcijų pardavimo tvarka.
Įstatymams besikeičiant keisti savo įpročius turi ir verslo subjektai. Rekomenduotina nepamiršti vidinių įmonės dokumentų tokių kaip įstatai revizijos ir jų pritaikymo ne tik pagal išorinės aplinkos poreikius, tačiau ir lengvinant procesus įmonės viduje. Na, o siekiant sklandesnio proceso įgyvendinimo visuomet dera pasitarti su vidiniais ar išoriniais įmonės teisininkais.
