Sėkmingai atstovavome klientui byloje dėl nepagrįsto reikalavimo išduoti vykdomąjį raštą vaiko išlaikymo įsiskolinimo

Sėkmingai atstovavome klientui byloje dėl nepagrįsto reikalavimo išduoti vykdomąjį raštą vaiko išlaikymo įsiskolinimui išieškoti.

Ginčas kilo dėl dar 2019 m. teismo patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties vykdymo. Nors pagal šią sutartį klientas įsipareigojo mokėti 550 Eur kas mėnesį vaiko išlaikymui, visą laikotarpį nuo santuokos nutraukimo vaiko gyvenimo su tėvais tvarka buvo lygiavertė – vaikas laiką su kiekvienu iš tėvų leido vienodai, 50:50 principu.

Nepaisant tokios faktinės situacijos, klientas visą šį laikotarpį sąžiningai vykdė pareigą – reguliariai mokėjo sutartyje nustatytą išlaikymą. 2023 m., šalims pripažinus, kad vienam iš tėvų tenkanti visa išlaikymo pareiga esant lygiavertei vaiko priežiūrai neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei teisinio reglamentavimo, buvo sudaryta nauja taikos sutartis. Joje:

🔹buvo išsaugota 50:50 bendravimo tvarka,

🔹bet nustatyta nauja vaiko išlaikymo tvarka, pagal kurią tėvai dalijasi išlaidas proporcingai ir klientas apmoka dalį konkrečių išlaidų, formalųjį ugdymą.

Tačiau 2025 m. buvusi sutuoktinė kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl tariamo išlaikymo indeksavimo įsiskolinimo už laikotarpį iki 2023 m., remdamasi 2019 m. sprendimu, kuris jau buvo pakeistas 2023 m. patvirtinta taikos sutartimi.

Atstovaudami klientui pabrėžėme:

1️⃣ 550,00 Eur/mėn. išlaikymo teikimas, kai vaikas 50% laiko praleidžia su tėvu, akivaizdžiai buvo daugiau nei pakankamas ir tikėtinai padengė ne tik vaiko, tačiau ir vaiko motinos išlaidas,

2️⃣ pareiga išlaikyti savo vaikus tenka abiem tėvams, todėl Pareiškėja turėtų įrodinėti, jog ji per 2 savaites vaiko išlaikymui skirdavo 1100,00 Eur (po 550 Eur kiekvienas iš tėvų),

3️⃣ 2019 m. patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis dalyje dėl vaiko išlaikymo buvo pakeista 2023 m. patvirtinta taikos sutartimi, todėl vykdomasis raštas negali būti išduodamas pagal nebegaliojantį teismo sprendimą, ne toks sprendimas nėra vykdytinas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal jau negaliojantį teismo sprendimą, nes:

🔹 Šalys 2023 m. sudarė naują, galiojančią taikos sutartį, kuria buvo panaikintos įstatymui prieštaraujančios išlaikymo sąlygos.

🔹  Negalima išduoti vykdomojo rašto pagal sprendimą, kuris jau nėra vykdytinas, nes jo teisinės pasekmės pakeistos nauju šalių susitarimu.

🔹 Pareiškėjos reikalavimas neturėjo pagrindo – nebuvo pateikta įrodymų, kad jos indėlis į vaiko išlaikymą buvo didesnis nei kliento mokėta suma ar kad indeksavimo suma realiai atspindi vaiko poreikių nepadengimą.

Apeliacinės instancijos teismas paliko šį sprendimą nepakeistą, dar kartą akcentuodamas, kad:

🔹 Išlaikymo prievolė yra abipusė, o jos vykdymas turi būti vertinamas ne formaliai, bet pagal faktines aplinkybes.

🔹 Vienos šalies pastangos negali būti vertinamos kaip įsiskolinimas, kai antra šalis iš esmės neprisidėjo finansiškai.

🔹 Vykdomasis raštas neišduodamas pagal sprendimą, kuris jau buvo pakeistas, vadovaujantis tiek civilinio proceso normomis, tiek materialiosios teisės nuostatomis.

Šis atvejis – tai dar vienas pavyzdys, kaip nuosekli teisinė strategija ir aiškus faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindimas leidžia apginti kliento interesus kompleksiškose šeimos teisės bylose. Projektas baigtas klientui palankiu rezultatu – teismas pripažino, kad negalima remtis nebegaliojančiomis sprendimo sąlygomis siekiant gauti nepagrįstą materialinę naudą.