B2B rinkodara be išankstinio sutikimo: ką verslui leidžia naujos taisyklės?
Daugelis verslų vis dar mano, kad potencialiam klientui negalima parašyti el. laiško be išankstinio sutikimo, tačiau 2026 m. balandžio 22 d. įsigaliojo Elektroninių ryšių įstatymo 81 straipsnio pakeitimas, kuriuo buvo iš esmės supaprastintos tiesioginės B2B rinkodaros sąlygos.
Elektroninių ryšių įstatymas numato, kad juridiniams asmenims bei jų darbuotojų darbiniams kontaktams tiesioginės rinkodaros pranešimai (el. laiškai bei SMS žinutės) gali būti siunčiami ir be išankstinio sutikimo, jeigu gavėjui suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė atsisakyti tolesnės komunikacijos (opt-out).
Tiesioginei B2B komunikacijai gali būti naudojami ir viešai paskelbti darbuotojų darbiniai kontaktai, pavyzdžiui, įmonės interneto svetainėje, verslo kataloguose, Juridinių asmenų registre ar net profesiniuose tinkluose, tokiuose kaip LinkedIn, jeigu kontaktinė informacija ten skelbiama verslo tikslais. Nemokamos asmeninės pašto dėžutės, tokios kaip Gmail ar Yahoo, savaime nėra laikomos verslo kontaktais vien dėl to, kad jos naudojamos susirašinėjimui. Todėl prieš naudojant tokius adresus rinkodaros tikslais reikėtų turėti pagrindą manyti ir prireikus gebėti pagrįsti, kad konkretus adresas iš tiesų naudojamas profesinei ar komercinei veiklai.
Vis dėlto būtų klaida manyti, kad nuo šiol galima tiesiog pradėti siųsti laiškus be jokių papildomų reikalavimų. Kiekviename rinkodaros laiške turi būti aiškiai nurodyta, kas yra siuntėjas, kaip su juo susisiekti, pateikta nuoroda į privatumo politiką bei laiškų atsisakymo galimybė.
Rekomenduotume naudoti unsubscribe nuorodą, o jeigu jos naudoti neįmanoma, tuomet turėtų būti pridedamas tekstas laiško pabaigoje, pvz.: „Jeigu nenorite ateityje gauti tokių laiškų, atsakykite į šį laišką žodžiu „atsisakyti“. Gavus atsisakymą, adresas turi būti įtrauktas į vidinį „do not contact“ sąrašą ir daugiau rinkodaros laiškų tuo adresu siųsti nebegalima.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija reikalauja saugoti išreikštų atsisakymų gauti rinkodarinio pobūdžio pranešimus (kaip įvykusio fakto) įrodymus. Todėl visus unsubscribe veiksmus būtina saugoti.
Įdomu ir tai, kad šiuo metu Lietuvos teisės aktai nenustato nei maksimalaus follow-up laiškų skaičiaus, nei minimalių intervalų tarp jų. Todėl pakartotiniai kontaktai galimi tol, kol gavėjas nepasinaudoja teise atsisakyti tolesnės komunikacijos.
Todėl artimiausiais metais matysime ne tik daugiau B2B komunikacijos. Matysime ir tai, kurie verslai geba kurti vertę pirmame laiške, o kurie tiesiog siunčia dar vieną pranešimą į jau perpildytą pašto dėžutę.
