Crowdfunding verslui: alternatyvus kapitalas ar naujas teisinių rizikų rinkinys?
Sutelktinis finansavimas dažnai pristatomas kaip lankstesnė alternatyva banko paskolai. Ir dabar stebint platformose esančią informaciją bei pasiūlymus investuotojams akivaizdu, kad šis finansavimo būdas nestoja, ypatingai yra gajus nekilnojamo turto sektoriuje ir ne tik Lietuvos objektams, bet liečia ir kitas valstybes kaip Ispanija, Estija ar Latvija. Per platformą galima pasiekti platesnį investuotojų ratą, o pats procesas kai kuriais atvejais vyksta greičiau. Tačiau lengviau pasiekiamas kapitalas nereiškia paprastesnių įsipareigojimų. Prieš pradedant kampaniją verslui reikėtų vertinti ne tik tai galimybę surinkti reikiamą sumą, bet ir visą finansavimo kainą, informacijos atskleidimo apimtį bei pasekmes, jeigu planuoti rezultatai nebus pasiekti laiku.
Viena dažniausių klaidų – platformoje nurodytą palūkanų normą lyginti tik su banko pasiūlymu. Prie realios kainos gali prisidėti platformos, administravimo ir kampanijos parengimo mokesčiai, užtikrinimo priemonių suteikimo išlaidos, išankstinio grąžinimo sąlygos ir papildomos pareigos teikti informaciją. Svarbus ir grąžinimo grafikas. Net ir patraukli palūkanų norma nepadės, jeigu įmokų terminai neatitiks įmonės pinigų srautų. Todėl lyginti reikėtų ne atskirus skaičius, o visą finansavimo paketą.
Pagal Reglamentą (ES) 2020/1503 projekto savininkas turi parengti pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentą (PIID). Jame pateikiama informacija apie projektą, finansinę būklę, finansavimo sąlygas, pagrindines rizikas. Reklaminė komunikacija taip pat turi būti aiški, teisinga ir neklaidinanti. Tai ypač svarbu rengiant augimo, pajamų ar projekto grąžos prognozes. Jos neturėtų būti pateikiamos kaip užtikrintas rezultatas, o pagrindinės prielaidos turi būti paaiškintos. Jei investuotojų sprendimą nulėmė netiksli ar klaidinanti informacija, klausimas gali peraugti iš reputacinio į teisinį.
Kad platforma yra licencijuota, ta nebūtinai nereiškia, kad ji garantuos projekto sėkmę ar verslo gebėjimą grąžinti lėšas. Licencija patvirtina, kad paslaugų teikėjas turi laikytis jam nustatytų reikalavimų, tačiau projekto komercinė rizika dėl to neišnyksta. Verslui taip pat labai svarbu tai, kad viešai paskelbus kampaniją, finansinę informaciją vertins daug skirtingą patirtį turinčių investuotojų. Jei projektas vėluos ar jo rezultatai skirsis nuo prognozių, reikės ne tik spręsti finansavimo klausimus, bet ir nuosekliai komunikuoti su investuotojais.
Jeigu lėšos pritraukiamos paskolos forma, įmonė įsipareigoja nustatytais terminais grąžinti kapitalą ir mokėti palūkanas, nepriklausomai nuo to, ar projektas pasiekė planuotą rezultatą. Kai finansavimas pritraukiamas siūlant pvz. akcijas, keičiasi investuotojų teisės ir įmonės teisiniai įsipareigojimai. Todėl finansavimo formą reikėtų rinktis pagal pinigų srautų prognozę, esamą skolų lygį, valdymo struktūrą ir tolesnius kapitalo pritraukimo planus.
Sutelktinis finansavimas gali būti tinkamas, kai įmonei svarbus greitis, ji turi aiškų lėšų panaudojimo planą ir gali vykdyti įsipareigojimus net konservatyvesnio scenarijaus atveju. Jeigu sprendimas grindžiamas tik tuo, kad bankas finansavimo nesuteikė arba platformoje pasiskolinti atrodo paprasčiau, vertinimą verta pakartoti. Esminis klausimas yra ne tai, ar kapitalą pavyks pritraukti, o ar pasirinktos sąlygos išliks priimtinos ir tuomet, kai verslo planas klostysis prasčiau, nei tikėtasi.
