Darbo sutarties galiojimas – buvęs darbuotojas įsteigė konkuruojančią bendrovę
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sausio mėn. pabaigoje išnagrinėjo pagal savo faktines aplinkybes labai įdomią bylą, kurioje ginčas kilo dėl darbdavio ir darbuotojo sudaryto papildomo susitarimo prie darbo sutarties galiojimo. Šiuo susitarimu darbdavys ir darbuotojas susitarė, kad nepriklausomai nuo darbo sutarties nutraukimo priežasčių darbuotojui būtų išmokama 8 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė kompensacija (didesnė negu nustatytas maksimalus šešių mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžiui).
Darbdavys tokį susitarimą ginčijo motyvuodamas, kad juridinio asmens veiklos tikslams prieštaraujančio susitarimo sudarymas buvo nulemtas nesąžiningos konkurencijos veiksmų – darbuotojo ir buvusio įmonės vadovo susitarimo kartu su kitais darbuotojais įsteigti konkuruojančią bendrovę.
LAT teisėjų kolegija, įvertinusi papildomo susitarimo turinį, ieškovės (darbdavio) kasaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, pritarė teismų pozicijai nesant teisiškai pagrįstų pagrindų papildomą susitarimą pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį juridinio asmens teisnumui ar sudarytą dėl piktavališko susitarimo. Teisėjų kolegija pritarė, kad papildomame susitarime įtvirtinta aštuonių mėnesių išeitinė kompensacija darbo sutarties nutraukimo atveju, yra priemonė, kuria buvo siekiama išlaikyti atsakovą (darbuotoją) darbo vietoje. Ieškovė byloje nepaneigė atsakovo, ėjusio pardavimų vadovo pareigas, vykdomų darbo funkcijų svarbos, jo indėlio į sėkmingai plėtojamą verslą. O atsakovas, priešingai, byloje įrodė savo, kaip darbuotojo, reikšmę ieškovės vykdomoje veikloje, tai paaiškina papildomų socialinių garantijų, įtvirtintų papildomu susitarimu, kitų paskatinimo priemonių jam taikymą.
Pasisakydama dėl netesybų mažinimo LAT teisėjų kolegija nurodė, kad priešingai negu nusprendė pirmosios instancijos teismas, darbuotojui (šiuo atveju atsakovui) turi būti priteista visa jo prašoma netesybų suma už vėlavimą su juo atsiskaityti. Pasak teisėjų kolegijos DK 147 str. 2 d. nustatyta imperatyvi teisės norma negali būti aiškinama plačiai, t. y. netesybų dydis gali būti mažinamas tik pačioje teisės normoje įtvirtintais pagrindais, kitos netesybų mažinimo prielaidos negali būti taikomos.
Toks teismo sprendimas reiškia, kad darbdavio ir darbuotojo sudaryti susitarimai turi būti vykdomi ir negali būti pripažįstami negaliojančiais iki nėra nustatyta, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai, o sudarytas piktavališkas susitarimas yra tyčinė veika, dėl kurios sudaryto sandorio sąlygos yra nenaudingos darbdaviui.
