Darbuotojo atsakomybė už žalą po darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės pasamdžius brangesnę darbo jėgą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gegužės mėn. pabaigoje išsprendė bylą dėl darbuotojo atsakomybės už žalą, darbdavio patirtą po darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės pasamdžius brangesnę darbo jėgą.
Byloje ginčas kilo kai į užsienį plytelių klojimo darbų atlikti komandiruotas darbuotojas be teisėto pagrindo atsisakė dirbti ir darbdaviui (ieškovas byloje), nutraukus darbo sutartį dėl šiurkštaus pažeidimo, teko skubiai samdyti brangesnius užsienio bendrovės darbuotojus, dėl ko darbdaviui susidarė skirtumas tarp darbuotojo (byloje atsakovo) darbo užmokesčio ir kaštų samdant išorinius darbuotojus.
Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose šių teismų nuomonės išsiskyrė, o Kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo darbdavio ieškinys buvo atmestas.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad darbuotojui atsakomybė pagal DK 151 str. gali būti taikoma nustačius neteisėtos darbuotojo veikos ir atsiradusios žalos tiek tiesioginį priežastinį ryšį, tiek netiesioginį priežastinį ryšį – kai darbuotojo veiksmai (neveikimas) tiesiogiai nesukelia žalos, tačiau reikšmingai prisideda prie jos atsiradimo. Kasacinis teismas nurodė, kad susiklosčiusios aplinkybės byloje vertintinos kaip darbdavio veiklos rizika, kuriai suvaldyti pats darbdavys priėmė būtent tokį organizacinį sprendimą (samdyti brangesnius darbuotojus). Kasacinio teismo nuomone, darbuotojas negalėjo numatyti, kad jo neteisėti veiksmai (atsisakymas dirbti komandiruotės metu) lems tokio pobūdžio padarinius. Veiklos organizavimas yra paties darbdavio rizika ir darbuotojui, kuris neturi jokių sąsajų su darbdavio sudarytais sandoriais, negali būti perkeliama atsakomybė dėl galimo darbų neatlikimo nustatytais terminais ar dėl šių darbų atlikimo kainos padidėjimo.
Kasacinis teismas patvirtino, kad tai, jog darbuotojas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, savaime neteikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai siekė padaryti darbdaviui būtent tokio pobūdžio žalą.
Tokia nutartimi Kasacinis teismas pratęsė formuojamą poziciją, kad darbuotojas yra silpnesnė darbo santykių šalis ir patvirtino, kad darbdavys turi elgtis ir savo veiklą organizuoti apdairiai ir atsakingai, pagal racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje standartą.
