Dirbtinis intelektas – kaip jis bus reguliuojamas Europoje?
Dar prieš mažiau, nei pusmetį žiniasklaidai rašant apie didžiąsias dirbtinio intelekto lenktynes tarp Europos Sąjungos, JAV ir Kinijos, panašu, kad yra pasiekta finišo tiesioji. Europos Parlamentas patvirtino savo poziciją dėl Dirbtinio (AI) intelekto akto (AI Act), kuriuo siekiama reglamentuoti dirbtinio intelekto naudojimą ES ir pradėti derybas su Europos tarybos narėmis dėl galutinės įstatymo formos. Tai didžiulis žingsnis į priekį AI reglamentavimo formos prasme.
Plačiai paplitusi ir sparti technologijų plėtra lėmė spartų AI sistemų diegimo augimą viso pasaulio rinkose. Turint omenyje daugybę AI teikiamos naudos, taip pat kyla rizika, kad ši technologija gali sukelti nenumatytą žalą arba būti naudojama neigiamais ar net neteisėtais būdais.
Dar 2021 m. balandžio mėn. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo būtų nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės, dar vadinamo Europos Sąjungos dirbtinio intelekto aktu (AI Act).
Sistemas nuspręsta skirstyti į kategorijas pagal riziką (nepriimtinos, didelės, ribotos ir minimalios):
- Nepriimtinos rizikos dirbtinio intelekto sistemos – tai sistemos, kurios laikomos keliančiomis grėsmę žmonėms ir bus uždraustos.
- Didelės rizikos AI sistemos (pvz. kredito galimybių reitingavimas, atimant iš piliečių teisę gauti paskolą, gyvenimo aprašymų rūšiavimo programinė įranga įdarbinimo procedūroms), kurios neigiamai veikia saugumą arba pagrindines teises.
- Ribota rizika – dirbtinio intelekto sistemos, kaip pokalbių robotai, kuriems taikomi minimalūs skaidrumo reikalavimai, skirti padėti turinio naudotojams gauti reikalingą informaciją.
- Minimali rizika – didžioji dauguma DI sistemų, kurios kelia tik minimalią riziką piliečių teisėms ar saugumui arba iš viso nekelia jokios rizikos.
Šios sistemos bus skirstomos į dvi kategorijas:
1) dirbtinio intelekto sistemas, kurios naudojamos gaminiuose, kuriems taikomi ES gaminių saugos teisės aktai, ir
2) dirbtinio intelekto sistemas, patenkančias į aštuonias konkrečias sritis, kurios turės būti registruojamos ES duomenų bazėje.
ES dirbtinio intelekto aktas bus taikomas visiems dirbtinio intelekto sistemų teikėjams, importuotojams, platintojams ir naudotojams, darantiems poveikį ES esantiems asmenims.
Naudotojais pagal aktą bus laikomi fiziniai arba juridiniai asmenys, valdžios institucijos, agentūros ar kitos jų įgaliotos įstaigos, naudojančios DI sistemą kitais nei asmeniniais neprofesinės veiklos tikslais. Akto taikymo sritis yra plati ir turės poveikį daugeliui pramonės šakų ir subjektų. Ši sistema bus taikoma organizacijoms nepriklausomai nuo to, ar jos yra įsisteigusios ES, ar trečiojoje šalyje.
AI aktas reikalaus, kad organizacijos iš naujo išnagrinėtų ir prireikus patobulintų savo kontrolės sistemas, kad jos atitiktų šio akto reikalavimus. Europos Komisija tikisi, kad aktas dėl dirbtinio intelekto įsigalios iki 2023 m. pabaigos, o po to bus taikomas dvejų metų įgyvendinimo laikotarpis.
