Dirbtinis intelektas logistikoje: kaip užtikrinti teisinį saugumą diegiant AI sprendimus

Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai transformuoja logistikos sektorių – nuo sandėliavimo automatizavimo iki tiekimo grandinės planavimo. Įmonės, kurios taiko AI sprendimus, mažina sąnaudas, didina veiklos tikslumą, bet kartu susiduria su naujais teisiniais, reputaciniais ir reguliaciniais iššūkiais.

Norint tvariai augti, svarbu įvertinti ne tik DI technologinį potencialą, bet ir rizikas, susijusias su duomenų apsauga, darbuotojų teisėmis bei Europos Sąjungos DI reguliavimu, ypač po 2024 m. įsigaliojusio AI Act.

DI sprendimai logistikos sektoriuje jau taikomi šiose srityse:

• prekių rūšiavimas ir sandėliavimas,

• transporto planavimas ir optimizavimas,

• tiekimo grandinės koordinavimas.

Pasak „Top AI Trends for the Logistics Industry 2025“ (API4AI), šios technologijos leidžia automatizuoti procesus ir sumažinti klaidų tikimybę. Tačiau auganti priklausomybė nuo AI gali sukelti:

• technologinių trikdžių riziką,

• darbo teisės iššūkių (keičiasi darbo vietos, atsakomybės, kvalifikacijos poreikiai),

• vidinės komunikacijos spragas.

📌 Rekomenduojama parengti vidinę politiką, kuri apimtų darbo pokyčių valdymą, darbuotojų informavimą ir kvalifikacijos kėlimo priemones. Taip pat – iš anksto įtraukti socialinius partnerius ir įvertinti socialines pasekmes.

Kaip nurodoma „8 Ways Artificial Intelligence Is Impacting Logistics in 2025“, AI padeda tiksliau:

• prognozuoti paklausą,

• optimizuoti maršrutus,

• sumažinti CO₂ emisijas,

• efektyviau paskirstyti išteklius.

Tačiau tai įmanoma tik naudojant didelius duomenų kiekius – dažnai jautrius (klientų elgsena, asmeniniai duomenys). Teisiniu požiūriu tai kelia kelias rizikas.

Svarbiausi reikalavimai pagal BDAR:

✅ Duomenų teisėtumas – ar duomenys renkami pagal sutikimą, sutartį ar teisėtą interesą?
✅ Skaidrumas – ar informuojami visi duomenų subjektai (darbuotojai, klientai, partneriai)?
✅ Duomenų tikslas – ar tie patys duomenys nenaudojami antram, nesusijusiam tikslui?
✅ DPIA (duomenų poveikio vertinimas) – būtinas, kai AI apdoroja didelės apimties ar jautrią informaciją.

👉 DPIA – tai ne tik formalumas. Tai praktinis įrankis, leidžiantis identifikuoti rizikas ir išvengti teisinių bei reputacinių problemų.

Europos DI aktas (AI Act) jau galioja nuo 2024 m. ir taikomas įmonėms, kurios:

• naudoja AI autonominiame transporte,

• taiko AI darbuotojų veiklos vertinimui ar priežiūrai,

• priima svarbius logistikos sprendimus su AI pagalba.

Ką įmonė turi padaryti?

🔹 Identifikuoti AI sistemos rizikos kategoriją
🔹 Atlikti atitikties vertinimą prieš diegimą (ex ante)
🔹 Registruoti tam tikras AI sistemas ES duomenų bazėje
🔹 Užtikrinti sprendimų skaidrumą – kad žmogus suprastų, kaip AI „mąsto“
🔹 Įdiegti žmogaus priežiūros mechanizmus (angl. human oversight)

✅ Institucinė atsakomybė
Skirkite AI atitikties užtikrinimo funkciją – tam reikia žmonių, kurie supranta tiek technologijas, tiek teisę.

✅ AI auditai
Kiekvienai AI sistemai – jos paskirtis, duomenys, rizikos, suderinamumas su BDAR ir AI Act.

✅ Sutartiniai saugikliai
Atnaujinkite AI sprendimų tiekimo sutartis: duomenų nuosavybė, atsakomybė, reagavimas į pažeidimus.

✅ Stebėsena
Įdiekite mechanizmus, leidžiančius vertinti ir adaptuoti AI veikimą pagal reguliacinius pokyčius.

Didžiosios logistikos įmonės, pvz., „Girteka“, AI sprendimus diegia jau kelerius metus. Tačiau dauguma rinkos dalyvių susiduria su:

• fragmentiška DI integracija,

• kvalifikuotų specialistų trūkumu,

• strategijos stokojimu.

📉 Be strateginio planavimo, dažnai ignoruojami teisės aktai, o tai gali lemti:
– BDAR pažeidimus;
– netinkamus automatinio sprendimų priėmimo atvejus (pvz., BDAR 22 str.);
– silpnus sutarčių saugiklius su trečiųjų šalių tiekėjais.

Dirbtinis intelektas logistikos sektoriui atveria realų konkurencinį pranašumą, bet tik tada, kai sprendimai diegiami atsakingai: remiantis duomenų apsauga, teise ir reguliavimu.

📩 Svarstote, ar jūsų AI sprendimai atitinka ES reikalavimus?
Susisiekite su mūsų teisininkais – padėsime pasiruošti.