„Greenwashing“ vis didėjanti problematika vartotojų teisių kontekste
Vis didėjantis ESG reguliavimas visoje Europoje daro įtaką finansinių paslaugų ir kituose verslo sektoriuose veikiančių teikėjų atitikties įsipareigojimams. Ekomanipuliavimas (angl. greenwashing), dar kitaip vadinamas žaliuoju smegenų plovimu, yra vienas pagrindinių reguliavimo institucijų ir vartotojų grupių prioritetas.
ES reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, ekomanipuliavimas apibrėžiamas kaip veikla siekiant įgyti nesąžiningą konkurencinį pranašumą, kai finansinis produktas tiekiamas rinkai kaip aplinkai palankus produktas, nors iš tikrųjų aplinkosaugos standartų neatitinka. Klaidinantys teiginiai apie tvarumą ne ką mažiau paplitę ne tik finansų, bet ir maisto, tekstilės, buitinės chemijos ir kituose vartotojams aktualiuose sektoriuose.
Vykdant Europos žaliąjį kursą, kuris aptariamas reglamente dėl tvarių investicijų skatinimo sistemos sukūrimo, tikslas yra nukreipti kapitalo srautus į tvaresnę ekonominę veiklą, t. y. siekti, kad privataus sektoriaus investicijos prisidėtų prie perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos. Bankai ir finansų įstaigos yra pagrindiniai suinteresuotieji subjektai, atsakingi už šio proceso įgyvendinimą, tačiau tai liečia ir kitus sektorius. Ekomanipuliavimas gali pakenkti šiam tikslui.
Augant vartotojų susidomėjimui klimato kaita, verslai vis dažniau kuria produktus, pažymėtus „žaliaisiais“ arba „tvariaisiais“ ženklais. Proporcingai daugėja ir ekomanipuliavimo atvejų, kas atneša įvairią riziką, įskaitant ir riziką dėl vartotojų klaidinimo „žaliuosius“ produktus platinančių subjektų atžvilgiu.
Dažniausiai sutinkami ekomanipuliavimo pavyzdžiai yra teiginiai apie plastiko pakuočių perdirbimą, pakuočių ar kitų gaminių ekologiškumą, taršių produktų kiekio mažinimą, įsipareigojimai iki nustatytos datos tapti neutraliems anglies dioksido atžvilgiu, taip pat reklamos apie ekologines iniciatyvas, neatskleidžiant, kad jas finansuoja aplinką teršiančios įmonės.
Lietuvos Respublikos ir Europos sąjungos teisės aktuose nustatomi nesąžiningos komercinės veiklos draudimai: verslo subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius sąžiningai praktikai, kai tokie veiksmai gali pakenkti kitiems verslo subjektų galimybėms konkuruoti, įskaitant ūkio subjektų klaidinimą pateikiant jiems neteisingą ar nepagrįstą informaciją apie prekių kiekį, kokybę, sudedamąsias dalis, vartojimo savybes, pagaminimo vietą, būdą, kainą ar nutylint apie riziką, susijusią su šių prekių vartojimu, perdirbimu ar kitokiu naudojimu, taip pat užsiimti kita klaidinančia komercine veikla, kuri gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo, kurį produktas pasiekia arba kuriam yra skirtas, arba, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę, vidutinio grupės nario ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu.
Pažymėtina, kad už nesąžiningos konkurencijos pažeidimus galima užsitraukti baudą iki 3 % metinių pajamų (bet ne didesnę negu 100 000 EUR) arba 4 % ( iki 2 000 000 EUR) ES lygiu pagal OMNIBUS direktyvą, taip pat žalą patyrę subjektai gali tikėtis jos atlyginimo. Suklusti vertėtų ir verslams, kurie pagal netrukus įsigaliojančią ES įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą, privalės teikti metines tvarumo ataskaitas, o ataskaitų informacija turės būti palyginama, aiški ir be teiginių, kuriais verslas bando pasirodyti esantis tvaresnis, nei yra iš tikrųjų.
Verslams rekomenduojame įsivertinti pasitelkiamas rinkodaros priemones bei savo komercinę strategiją, kadangi neužtikrinus ESG atitikties (pvz. ekomanipuliacijos atveju), verslui gali grėsti ne tik piniginės baudos ir/ar vartotojų ieškiniai dėl žalos atlyginimo, bet ir smūgis reputacijai, kadangi informacija apie pažeidimus ir pažeidėjus yra dažnai pasiekiama viešai.
