Būstas, paskola ir santykiai: ką poros turėtų aptarti dar prieš pasirašant

Finansiniai nesutarimai yra viena dažniausių porų konfliktų priežasčių. Tačiau praktikoje matome, kad didžiausios problemos kyla ne tada, kai pora nesutaria dėl išlaidų, o tada, kai finansiniai sprendimai priimami be aiškaus teisinio pagrindo.

Naujausiame 15min straipsnyje komentuodama šią temą Prevence šeimos advokatė Gabrielė Šinkonė atkreipė dėmesį į situaciją, su kuria dažnai susiduriame praktikoje – būsto pirkimą ar taupymą kartu dar nesusituokus.

Perkant būstą su paskola dar nesusituokus, dažnai vadovaujamasi tarpusavio pasitikėjimu, tačiau teisiškai tokia situacija yra gerokai sudėtingesnė nei santuokoje. Kol santuoka nesudaryta, nėra taikoma bendro turto prezumpcija, todėl kiekvieno asmens teisės į turtą priklauso nuo to, ar vėliau bus galima įrodyti realų finansinį prisidėjimą.

📌 Pavyzdžiui:

🔹Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje abu asmenys turi būti nurodyti kaip pirkėjai, ir jei turtas įgyjamas su paskola, porai esant bendraskoliams, nekilnojamas turtas ir įgyjamas bendrąja daline nuosavybe, kiekvienam iš pirkėjų įgyjant po 1/2 turto. Tačiau jei turtas įgyjamas be paskolos, rekomenduotina įsivertinti kiekvieno įnašą ir pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti atitinkamas kiekvienam atitenkančias dalis.

🔹  Visi mokėjimai turi būti atliekami pavedimais, o ne grynaisiais. Tai apima pradinį įnašą, mėnesines paskolos įmokas, remonto ar apdailos išlaidas.

🔹Pavedimų paskirtyje būtina aiškiai nurodyti, kam lėšos skirtos, pavyzdžiui:

„įnašas už X būsto paskolą“, „remonto darbai X būstui“, „pradinis įnašas už X būstą“. Neaiškios ar „neutralios“ paskirtys (pvz., „šeimos reikmėms“ ar „papildymas“) vėliau smarkiai apsunkina įrodinėjimą.

🔹Jei vienas asmuo prisidėjo daugiau – be dokumentų tai lieka tik žodiniais teiginiais. Teismų praktikoje tokiais atvejais dažnai kyla sudėtingi ginčai dėl kompensacijų ar nepagrįsto praturtėjimo.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti ir paskolos mokėjimui po santuokos sudarymo. Jei sutariama dėl visiško turto atskirumo režimo, būtina įvertinti, kas toliau mokės paskolos įmokas ir kaip tai paveiks nuosavybės dalis. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai paskolą moka tik vienas sutuoktinis, todėl nors jo dalis turte teisine prasme nepadidėja, tačiau jis turi teisę į didesnę kompensaciją už bendros būsto paskolos dengimą iš savo asmeninių lėšų – tačiau tokios aplinkybės turėtų būti aiškiai aptartos ir dokumentuotos iš anksto.

📖 Plačiau apie bendras sąskaitas ir finansinius sprendimus poroje – 15min straipsnyje:

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/bendra-saskaita-banko-atstove-pasake-kokioms-poroms-jos-geriau-netureti-662-2635278

💡 Jei planuojate bendrą būstą, didesnes investicijas ar jau gyvenate kartu, verta pagalvoti ir apie ikivedybinę ar povedybinę sutartį.

📩 info@prevence.legal 📞 +370 664 42822