Įvaikinimo procedūra Lietuvoje: ką reikia žinoti norint įvaikinti sutuoktinio vaiką?
Įvaikinimas Lietuvoje yra viena reikšmingiausių priemonių užtikrinti vaikui saugią, stabilią ir rūpestingą šeimos aplinką. Nors dažnai kalbama apie įvaikinimą iš globos namų, vis dažniau praktikoje pasitaiko atvejų, kai įvaikinimo siekia vieno iš tėvų sutuoktinis – pavyzdžiui, mama, kuri po skyrybų su vaiko biologiniu tėvu sukūrė naują šeimą, nori, kad jos vyras teisiškai taptų vaiko tėčiu. Arba tėvas, kuris augina vaiką kartu su savo partnere, nori, kad ši įgytų visas teisines motinystės teises. Tokiais atvejais kalbame apie sutuoktinio vaiko įvaikinimą.
Sutuoktinio vaiko įvaikinimas yra supaprastinta įvaikinimo forma, tačiau vis tiek tai yra teisminis procesas. Jis galimas tik tada, kai įvaikinimas atitinka vaiko interesus – tai yra esminis kriterijus, kurį vertina teismas. Įvaikinimas gali būti leidžiamas, kai vaiko biologinis tėvas (motina) (įrašyti vaiko gimimo liudijime) yra patvirtinęs (-usi) teisme sutikimą įvaikinti vaiką, vienas iš biologinių tėvų yra miręs, nežinomas arba tėvui (motinai) neterminuotai apribota tėvų valdžia. Kai biologinis tėvas ar motina nedalyvauja vaiko gyvenime – nesirūpina, nebendrauja, neteikia išlaikymo – įvaikinimas gali būti galimas ir be jo sutikimo. Tačiau toks sprendimas visada priimamas individualiai, įvertinus vaiko gerovę, ryšius ir aplinkybes.
Norint įvaikinti sutuoktinio vaiką, būtina pateikti teismui prašymą, kartu su savivaldybės išvada apie sutuoktinio tinkamumą tapti įtėviu. Ši išvada parengiama po privalomų mokymų ir vertinimo, kuriame atsižvelgiama į gyvenimo sąlygas, šeimos stabilumą, finansines galimybes bei emocinį ryšį tarp vaiko ir įtėvio. Jei vaikas yra pakankamai subrendęs, jo nuomonė taip pat yra svarbi ir vertinama kaip vienas iš veiksnių.
Įvaikinus vaiką, sutuoktinis tampa visateisiu vaiko tėvu ar mama – tai reiškia teisę spręsti visus su vaiku susijusius klausimus, pareigą jį išlaikyti bei abipusę paveldėjimo teisę.
Įvaikinimas suteikia ir praktinės naudos – sutuoktiniui nebereikia gauti papildomų sutikimų dėl gydymo, kelionių ar ugdymo sprendimų, o vaiko teisinis statusas tampa aiškus ir vienareikšmis visose institucijose.
Tuo pačiu svarbu suprasti, kaip Lietuvoje vyksta bendra įvaikinimo procedūra, kai tarp būsimo įtėvio ir vaiko nėra giminystės ryšio. Tokiu atveju pirmiausia reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, išklausyti specialius mokymus, gauti teigiamą išvadą dėl tinkamumo įvaikinti ir tik tuomet – kreiptis į teismą dėl konkretaus vaiko įvaikinimo. Visa procedūra yra konfidenciali ir vykdoma tik teismo tvarka.
Jei svarstote įvaikinti sutuoktinio vaiką arba norite sužinoti daugiau apie įvaikinimo galimybes Lietuvoje – kada būtinas biologinio tėvo ar motinos sutikimas, kokie dokumentai reikalingi, kaip parengti tinkamą prašymą – kreipkitės į mūsų šeimos teisės komandą. Padėsime įvertinti jūsų situaciją, pasiruošti procesui ir žengti svarbų žingsnį užtikrinant vaiko teisinį saugumą ir šeimos stabilumą.
