Vaiko globa Lietuvoje: ką turi žinoti artimieji ir globos siekiantys asmenys?
Lietuvoje vaiko globa gali būti laikinoji arba nuolatinė. Laikinoji globa nustatoma, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti vaiku – pavyzdžiui, dėl sveikatos, priklausomybių, socialinių problemų. Nuolatinė globa skiriama, kai aišku, kad biologinė šeima negali užtikrinti vaiko gerovės ilgalaikėje perspektyvoje. Tiek viena, tiek kita globa pirmiausia siejama ne su asmeninėmis globėjo teisėmis, bet su valstybės pareiga užtikrinti vaiko saugumą ir teisę augti saugioje aplinkoje.
Šeimos nariai ar artimi asmenys, norintys globoti vaiką, dažnai mano, kad užtenka „žmogiško susitarimo“ – jei vaikas jau gyvena jų namuose, institucijų įsikišimo nebereikia. Vis dėlto vaiko globa Lietuvoje yra aiškiai reglamentuota, o bet koks vaiko priežiūros perdavimas turi vykti teisės aktų nustatyta tvarka.
Pirmiausia svarbu žinoti, kad pirmenybė teikiama vaiko artimiesiems giminaičiams – seneliams, pilnamečiams broliams, seserims, dėdėms, tetoms. Vis dėlto tai nereiškia, kad bet kuris šeimos narys automatiškai tampa globėju. Net ir artimam žmogui būtina įveikti visus privalomus globos skyrimo žingsnius: kreiptis į savivaldybę, išklausyti mokymus, gauti išvadą apie tinkamumą globoti, ir tik tada teismas gali paskirti jį vaiko globėju. Šis procesas galioja tiek globojant giminaičio vaiką, tiek kreipiantis dėl globos vaikui iš globos namų.
Reikia nepamiršti ir to, kad vaiko globa nėra alternatyva įvaikinimui. Globėjas nėra laikomas tėvu ar mama – tai laikinoji arba nuolatinė pagalba vaikui, kurios tikslas – pasirūpinti juo iki tol, kol jis galės grįžti į savo šeimą arba bus įvaikintas. Vaiko globėjas netampa vaiko įpėdiniu, neturi teisės be institucijų sutikimo keisti vaiko gyvenamosios vietos ar priimti kitų ilgalaikių sprendimų, susijusių su vaiko ateitimi.
Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika – pavyzdžiui, 2020 m. byloje Nr. e3K-3-182-916/2020 teismas nagrinėjo situaciją, kai laikinoji globėja vengė bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos tarnyba, neleido vaikams susitikti su biologiniais artimaisiais ir buvo linkusi formuoti įsivaizduojamą „šeimą“ be jokios institucijų kontrolės. Teismas pažymėjo, kad vaiko globa yra paslauga vaikui, kurią organizuoja ir už kurios kokybę atsako valstybė, o globėjas yra šios paslaugos vykdytojas. Tai reiškia, kad globėjas privalo bendradarbiauti su atsakingomis institucijomis, leisti stebėti globos kokybę, padėti vaikui palaikyti ryšį su biologine šeima, jeigu toks ryšys vaikui naudingas.
Žmonės, kurie nori tapti vaiko globėjais, turi žinoti, kad jų atsakomybė – ne tik emocinė, bet ir teisinė. Globėjas įsipareigoja ne tik rūpintis vaiku kasdienėje buityje, bet ir užtikrinti jo ugdymą, sveikatos priežiūrą, psichologinį stabilumą. Tam tikrais atvejais globėjui gali būti skiriama piniginė parama, tačiau pagrindinis tikslas išlieka – vaiko interesų apsauga.
Svarbu suprasti ir tai, kad jei globa yra netinkamai vykdoma, vaiko teisių apsaugos tarnyba gali inicijuoti globėjo nušalinimą. Kaip akcentavo LAT, vaiko paėmimas iš šeimos ar globos yra kraštutinė priemonė, taikoma tik tuomet, kai kitos galimybės išnaudotos, tačiau jei globėjas nesilaiko įstatymų ir nebeužtikrina vaiko saugumo – atsakomybę prisiima valstybė.
Tad norint globoti vaiką – artimojo ar globos namuose augantį – svarbiausia iš anksto suprasti, kad tai yra teisiškai aiškiai apibrėžtas ir kontroliuojamas procesas. Jis skirtas tam, kad kiekvienas vaikas galėtų augti saugioje, rūpestingoje aplinkoje – net jei jo biologinė šeima to užtikrinti negali.
Kyla klausimų dėl vaiko globos Lietuvoje? Nežinote, nuo ko pradėti, ar kokių dokumentų reikės? Kreipkitės į mūsų šeimos teisės komandą – padėsime žengti šiuos svarbius žingsnius atsakingai ir užtikrintai.
