Kaip vyksta mediacija skyrybų metu?

Skyrybos gali būti vienas sudėtingiausių emocinių ir teisinių procesų žmogaus gyvenime. Tačiau vis dažniau šalia teismo salės atsiveria ir kita galimybė – mediacija. Tai alternatyvus ginčų sprendimo būdas, kai šalys, padedamos neutralaus specialisto – mediatoriaus – siekia taikiai išspręsti kilusius nesutarimus. Lietuvoje taikomi du mediacijos tipai: savanoriškoji ir privalomoji mediacija. 

 Savanoriškoji mediacija vykdoma tada, kai abi šalys savo noru nusprendžia bandyti susitarti taikiai. Ji gali būti pradėta bet kuriuo metu – prieš teisminį ginčą, jo metu ar net po jo – ir taikoma įvairiose srityse, įskaitant, bet neapsiribojant, šeimos ginčais. 

 Privalomoji mediacija, savo ruožtu, yra įstatyme nustatyta būtina procedūra prieš kreipiantis į teismą tam tikrose šeimos bylose. Ji taikoma sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo, turto padalijimo ar skolų. Tokiais atvejais šalys turi pabandyti susitarti taikiai, dalyvaujant kvalifikuotam mediatoriui. Tik jei susitarimo pasiekti nepavyksta, galima kreiptis į teismą. 

 Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. privalomosios mediacijos procedūra Lietuvoje tapo dar labiau prieinama: valstybės lėšomis finansuojama iki 8 valandų trukmės mediacija, įskaitant pasiruošimą ir susitarimo įforminimą. 

 Prašymą pradėti privalomąją mediaciją galima pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Jei prašymą pateikia tik viena šalis, tarnyba per 14 dienų paskiria mediatorių, kuris informuoja kitą ginčo šalį apie pradėtą procesą ir kviečia prisijungti. Jei abi šalys sutinka, galima pasirinkti konkretų specialistą iš mediatorių sąrašo. 

 Mediatorius šeimos bylose veikia kaip neutralus tarpininkas, padedantis šalims išgryninti ginčo esmę, kalbėtis konstruktyviai ir ieškoti sprendimų, atitinkančių abiejų interesus – o svarbiausia, vaikų gerovę. 

 Mediacijos metu galima išspręsti visus pagrindinius klausimus, susijusius su skyrybomis: nuo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu ar mama, iki išlaikymo dydžio ar turto padalijimo. Jei susitarimas pasiekiamas, jis įforminamas taikos sutartimi, kuri teikiama teismui patvirtinti. Tokia sutartis tampa vykdomuoju dokumentu. 

 Svarbu atkreipti dėmesį, kad mediacija nėra taikoma visais atvejais. Jei poros santykiuose yra buvę smurto, stiprios galios disproporcijos ar kitos aplinkybės, kurios trukdo saugiai ir laisvai derėtis, mediacija gali būti netinkamas kelias. Tokiais atvejais šalys gali tiesiogiai kreiptis į teismą, pateikus atitinkamus duomenis, pagrindžiančius mediacijos netinkamumą. 

 Jei mediacija neįvyksta dėl kitos šalies atsisakymo dalyvauti ar nepavyksta susitarti, tai netrukdo kreiptis į teismą. Svarbu tik turėti pažymą apie tai, kad mediacija buvo inicijuota, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas. 

 Skyrybos per mediaciją gali būti ne tik greitesnės ir ekonomiškesnės, bet ir emociškai lengvesnės – ypač kai pora turi vaikų. Mediacija padeda išlaikyti bendravimą, susitelkti į sprendimus, o ne ginčus, ir neperkelti konflikto naštos vaikams. 

 Jei svarstote apie skyrybas arba jau esate procese, verta įsivertinti, ar mediacija galėtų būti jums tinkamas kelias. Mūsų šeimos teisės specialistai gali padėti tiek parengti prašymą dėl privalomosios mediacijos, tiek pasirinkti tinkamą mediatorių bei įvertinti jūsų situaciją.