LAT apžvalga: kreditorinių reikalavimų tenkinimas tarptautinių sankcijų akivaizdoje
Balandžio pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas („LAT“) išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių nemokumo byloje tvirtinamo kreditoriaus reikalavimo užsienio valiuta konvertavimą, reikalavimų tenkimą ir kreditoriui taikomų tarptautinių sankcijų reikšmės tvirtinant kreditoriaus reikalavimą nemokumo byloje.
Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog kreditorės reikalavimas patvirtinti finansinį reikalavimą yra pagrįstas. Aplinkybė, kad kreditorei taikomos tarptautinės sankcijos, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo klausimu nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas šio klausimo taip pat nevertino.
Dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo nemokumo byloje, kai kreditoriui taikomos sankcijos, nustatytos Europos Sąjungos teisėje, LAT pažymėjo, kad kreditorės reikalavimo tvirtinimo metu šiai kreditorei buvo taikomos sankcijos. Tačiau nagrinėjamoje byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar kreditorei taikomos sankcijos nedraudžia atsakovei vykdyti prievolę kreditorei ir faktiškai patenkinti kreditorės reikalavimą nemokumo byloje.
Teismas, atsižvelgdamas į viešojo intereso egzistavimą nemokumo bylose, į tai, kad Reglamento Nr. 833/2014 įtvirtintos sankcijos yra Lietuvos Respublikos teisės sistemos sudėtinė dalis ir viešosios tvarkos elementas, turėtų spręsti, ar kreditorei taikomos Reglamento nurodytos sankcijos, ir nustatęs, kad jos turi būti taikomos, spręsti dėl taikomų sankcijų veiksmingo įgyvendinimo priemonių nustatymo.
Atsižvelgiant į tai, LAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybė, kad kreditorei taikomos tarptautinės sankcijos, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, yra teisiškai nepagrįsta, o apeliacinės instancijos teismas be teisėto pagrindo nepasisakė šiuo klausimu. Teismas nustatęs, jog kreditorei gali būti taikomos ribojamosios priemonės, turėjo teisės aktų nustatyta tvarka patikrinti šią faktinę aplinkybę ir, nustatęs, jog ji pasitvirtino, įpareigoti šią kreditorę leistinais įrodymais pagrįsti, kad tenkinti reikalavimą nėra draudžiama. Nagrinėjant šį klausimą iš naujo ir nustačius taikytinų sankcijų pobūdį ir apimtį, turėtų būti sprendžiama dėl efektyviam taikomų sankcijų įgyvendinimui reikalingų priemonių pritaikymo nagrinėjamoje byloje, nesuvaržant šio asmens teisių daugiau, nei to reikalauja teisės aktai.
Šiuo sprendimu LAT aiškiai pažymėjo, kad sprendžiant klausimus dėl kreditoriaus, kuriam taikomos tarptautinės sankcijos, reikalavimų nemokumo byloje, visų pirma kreditorius turi būti įpareigotas pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad tenkinti kreditorinį reikalavimą nėra draudžiama, ir turi būti vertinama, kokios priemonės kiekvienu konkrečiu atveju būtų reikalingos efektyviam taikomų sankcijų įgyvendinimui.
