Tiekimo grandinės ir logistikos tendencijos 2022 m. – įmonių susijungimai, darbuotojų migracija, lankstumo poreikis sutartyse ir kt.

2021 – ieji buvo bene istoriškai sudėtingiausi metai logistikos įmonėms ir verslo tiekimo grandinių tvarumui. Ir nors 2022 m. pirmajame pusmetyje daugelis ekspertų tikėjosi logistikos grandinių stabilizavimosi po visiems puikiai žinomų tragiškų 2022 m. vasario mėn. įvykių logistikos sektoriaus įtampa artėjančiais mėnesiais tik augs. 

Pandemijos metu itin aktyviai prasiveržusi e. prekybos rinka vis dar auga, todėl logistikos bendrovės susiduria su išaugusia paklausa, dabartinės infrastruktūros negali pilnavertiškai aptarnauti išaugusių srautų. Vežėjų laukia iššūkiai susiję su darbuotojų stygiumi, mobilumo paketu bei dėl infliacijos augančiomis išlaidomis. 

Dalinuosi įvairiuose šaltiniuose rastomis ir susistemintomis tendencijomis, kurios laukia 2022-aisiais ir iš to sekančiomis teisinėmis įžvalgomis. 

Darbo jėgos trūkumo poreikis rinkoje akivaizdus. Dėl vairuotojų trūkumo įmonės mokosi kaip padaryti daugiau naudojant mažiau resurso. Kadangi konkurencija dėl darbuotojų yra tikrai arši, logistikos įmonės peržiūri darbuotojams siūlomą darbo užmokesčio paketą (įskaitant ir motyvacinę sistemą, kurios atitiktį būtina tinkamai įvertinti ir įdiegti darbo teisės reikalavimų kontekste), darbo sąlygų komforto aspektus, technologijų taikymą lengvesniam darbui. Įmonės rodo nemažą iniciatyvą ieškodamos darbuotojų iš trečiųjų šalių, tačiau ne visuomet įvertina migracijos reikalavimų atitikties įgyvendinimo kaštus ir terminus, juolab, kad valstybinės institucijos kuruojančios su migracija susijusias užklausas patiria didelį darbų krūvio išbandymą. 

Šiuo metu logistikos sektorius susiduria su bene viena didžiausių pajėgumo krizių – logistikos užklausų paklausa yra žymiai didesnė nei bendrovės gali susidoroti. 

Logistikos transporto nuomos kainos gali pasiekti rekordinį lygį – vieno laivo nuomos kainos gali padidėti iki 200 000 USD per dieną, o kai kuriems prekės ženklams gali tekti net mokėti priemokas už gaminių pervežimą oru (pvz.: 2020 m. „Apple“ bendrovei teko išsinuomoti net 200 privačių lėktuvų prekėms gabenti). 

Taigi tikrai prireiks laiko, kol logistikos įmonių pajėgumai pasivys paklausą, o šiuo metu teks itin atidžiai išnaudoti turimus resursus ar net prioretizuoti atitinkamas siuntas. 

Pastebime, kad logistikos sutarčių kontraktinėse sąlygose šalys derasi jau kitoje pasaulio realybės šviesoje. Logistikos bendrovėms pažadų tesėjimas tapo vis didesniu iššūkiu, ko rezultate sutartyse atsirado vis didesnis poreikis lanksčių bendradarbiavimo sąlygų įtvirtinimui, orientuotų į pastangas, o ne rezultatą. 

Visai neseniai „Panasonic“ įsigijo Blue Yonder – dirbtiniu intelektu pagrįstą, tiekimo grandinės valdymo paslaugą, UPS neseniai įsigijo „Roadie“ tos pačios dienos siuntų pristatymo kompaniją, kuri leidžia efektyviau valdyti išteklius. Recesijos užuomazgos ir didžiųjų žaidėjų sukaupti grynųjų rezervai gali atverti daug patrauklių įsigijimo opcijų net ir lokalioje Baltijos šalių rinkoje, kurioje matomos prielaidos konsolidacijai visai kitame geopolitiniame kontekste. 

Investicijų poreikis į logistikos infrastruktūrą vis dar labai didelis. Tiesa kontekstas išlieka sudėtingas dėl žaliavų kainų, tiekimo grandinių nestabilumo. Terminalų, technikos, automobilių parko plėtra tapo tiek brangesnė, tiek lėtesnė. Toks vėlavimas neleidžia subalansuoti dabartinės situacijos ir grįžti į ikipandeminį logistikos grandinių lygį. Pastebime, kad dalis kontraktų pasirašytų iki didžiojo žaliavų kainų augimo iš rangovų pusės reikalauja kainų peržiūrėjimo procedūros dėl esmingai pasikeitusių aplinkybių, kadangi rangovams tokių sutarčių vykdymas tapo nuostolingas ir tai verčia šalis sėsti prie derybų stalo arba tikrinti sutartinių nuostatų galimybes teisme. Tuo tarpu naujos rangos sutartys pasirašomos ir derinamos jau įvertinant ženkliai pakitusį kontekstą, atsisakant ir keičiant anksčiau įprastas sąlygas dėl baudų egzistavimo rangovui, projekto kainos nekintamumą ir kt. 

Duomenys yra esminis logistikos veiksnys, o didėjant duomenų kiekiui, jų apdorojimas ir saugojimas tampa vis svarbesnis veiksnys logistikos grandinėje. Remiantis BIG DATA analize logistikos įmonės gali lengviau daryti efektyvumo išvadas ir prognozuoti ateities procesus. 

„BIG DATA“ diegimas ir išmaniojo rinkos dalyvių tinklų kūrimo tikslas – stabilizuoti visą tiekimo grandinę bei numatyti ir išvengti galimų gedimų, sutrikimų ar parengti alternatyvius planus, kad būtų laikomasi nurodytų grafikų. Duomenys taip pat gali būti naudojami transporto maršrutams optimizuoti, siekiant pagerinti jų efektyvumą. 

Siekiant optimizuoti paprastas motorines užduotis ir sumažinti nuostolių rizikas logistikos grandinėje vis dažniau naudojamas robotų funkcionalumas. Šiuo metu robotai naudojami sumažinti sandėlio darbuotojų darbo krūvį: ypač elektroninėje prekyboje ir plataus vartojimo prekių sandėliuose. Robotai padeda surinkti prekes užsakymams ir gabenti sunkius krovinius per sandėlius. Tai darydami jie iš anksto apskaičiuoja greičiausius maršrutus, efektyviai paruošia siuntas ir atveža prekes į perdavimo punktą, kur perima kitas robotas. Per jutiklius išvengiama susidūrimų su kitais robotais ir žmonėmis. 

Šią tendenciją matysime tikrai dar ne vienerius metus, suaktyvėjus įmonių įsigijimui, matyti, jog logistikos bendrovės įsigyja logistikos automatizavimo ir dirbtinio intelekto sprendimus plėtojančias įmones. Augant duomenų kiekiui daugelis įmonių daug preciziškiau rūpinasi ir duomenų apsaugos atitiktimis bendrovėje bei nori užtikrinti tų duomenų kibernetinio saugumo aspektus. 

Pastarieji metai parodė, kaip lengvai tam tikromis sąlygomis gali žlugti tiekimo grandinės. Siekiant užkirsti kelią tokiai rizikai, logistika vis labiau diversifikuojama. Kroviniai gabenami įvairiomis transporto rūšimis: kelių, vandens, geležinkelių ar oro. Jei kyla sunkumų naudojant tam tikrą transporto rūšį, galima perorganizuoti logistiką alternatyviais būdais. Smarkiai sutrikęs jūrų ir geležinkelių transportas išryškino šių logistikos kanalų trūkumus. Tokiais atvejais galimybė greitai pereiti prie krovinių vežimo keliais gali būti lemiamas veiksnys, siekiant išvengti grafikų vėlavimo ir išlaikyti tiekimo grandinės stabilumą. Būtina sąlyga yra tinkama kelių kanalų logistika. 

Viena pagrindinių pastarųjų metų tendencijų yra tvarumas, ir ši tendencija įgauna vis didesnį pagreitį. Logistika gali labai prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo. Remiantis WEF tyrimais, logistika ir transportas sudaro 5,5 procento viso CO2 išmetimo visame pasaulyje, todėl bekompromisiškai reikia toliau imtis veiksmų šiame sektoriuje ir ekologiškų sprendimų dėl logistikos ateities. 

Teisinės reguliavimo tendencijos rodo, kad reikalavimai dėl įmonių tvarumo bus vis griežtesni, visa tai atsispindi ir politikų žingsniuose, kurie palaipsniui griežtina keliamus tikslus. Tvarumo sprendimų yra reikalaujame tiek valstybių lygiu, tiek verslo. Ši tendencija tik stiprės, o ateityje pareikalaus ir teisinės atitikties bei vidinių tvarkų procesų diegimo. 

Logistikos srityje pastarieji dešimtmečiai pasižymėjo ryškia globalizacija. Pasaulis tampa vis glaudžiau tarpusavyje susijęs ir vis daugiau prekių gabenama visuose žemynuose. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, buvo parodytos globalizacijos ribos. Dėl pasaulinės integracijos atsirado tiekimo grandinių tarpusavio priklausomybė. Dėl atskirų tiekimo grandinių gedimų ar pertrūkių, ypač Kinijoje, daugelyje kitų pasaulio vietų atsirado vėlavimų ir komplikacijų. Didesnis dėmesys regionams leidžia regionams tapti labiau nepriklausomais vienas nuo kito, o kritiniais atvejais tai padeda atkurti tiekimo grandinių stabilumą. Taip pat daugelis verslų siekia relokuotis ir išdėstyti bei perkelti savo gamybinius pajėgumus į regionus (arčiau savo vartotojų – klientų). Todėl teisininkams teks nemažai užklausų susijusių su darbuotojų perkėlimu, migracijos klausimais ir verslo relokacija, filialų steigimu.