Europos komisija siekia pažaboti nepagrįstus verslų „žaliuosius teiginius“
2020 m. Europos komisijos atliktu tyrimo nustatyta, kad daugiau kaip 50 proc. žaliųjų prekių ir paslaugų aprašymų teiginiai apie aplinką buvo neaiškūs arba klaidinantys, ir net 40 proc. šių teiginių buvo nepagrįsti. Kovojant su tokiais klaidinančiais ar nepagrįstais teiginiais, š.m. kovo mėnesį Europos Komisija pasiūlė Žaliųjų teiginių direktyvą (angl. Green Claims Directive) (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=COM%3A2023%3A0166%3AFIN), kuria siekiama, kad įmonių teiginiai apie savo produktų ir paslaugų privalumus aplinkai būtų patikimi, palyginami ir patikrinami visoje ES ir kad vartotojai būtų apsaugoti nuo „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing).
Įsigaliojus minėtai direktyvai naudą pajustų ne tik vartotojai, kurie būtų labiau užtikrinti dėl savo įsigyjamos prekės ar paslaugos poveikio aplinkai, bet ir tie verslai, kurie dėl savo siekio mažinti poveikį aplinkai įgytų konkurencinį pranašumą.
Direktyva siekiama, kad įmonės teikdamos „žaliuosius teiginius“ laikytųsi keliamų nustatytų informacijos pagrindimo reikalavimų. Taip pat prieš rinkai pateikiant teiginius dėl produktų ekologiškumo, juos turės patikrinti nepriklausomi auditoriai.
Direktyva taip pat siūloma nustatyti, kad ir aplinkosaugos ženklai būtų patikimi, skaidrūs, nepriklausomai patikrinti ir reguliariai peržiūrimi.
Direktyvoje nustatomi šie ekologinių teiginių bei produktų žymėjimo kriterijai:
- Teiginiai dėl prekių ar produktų ekologiškumo turi būti pagrįsti visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais, nurodant atitinkamą poveikį aplinkai ir bet kokius kompromisus tarp jų;
- Jei produktai ar subjektai lyginami su kitais produktais ir subjektais, šie palyginimai turi būti sąžiningi ir pagrįsti lygiaverte informacija ir duomenimis;
- Teiginiai ar etiketės, kuriose naudojamas bendras produkto poveikio aplinkai vertinimas, pavyzdžiui, bendras poveikis biologinei įvairovei, klimatui, vandens suvartojimui, dirvožemiui ir t. t., neleidžiami, nebent priešingai įtvirtinta kituose ES teisės aktuose;
- Aplinkosaugos ženklai turi būti skaidrūs, patikrinti trečiosios šalies ir reguliariai peržiūrimi.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog remiantis direktyva, informacija apie produktų ekologiškumo tyrimus turės būti pateikta vartotojams kartu su gaminiu arba internete. Direktyvoje taip pat įtvirtinta, jog vartotojai turėtų turėti teisę reikšti pretenzijas subjektams dėl ekologinių teiginių pažeidimų.
Direktyva jau sulaukė nemažai kritikos iš įvairių organizacijų. Pvz. SAC teigė, kad direktyvoje nenustatoma standartizuota ir aiškiai apibrėžta sistema ekologinių teiginių įvertinimui, taip pat nesuteikiama teisinio tikrumo bendrovėms bei aiškumo vartotojams (žr. https://apparelcoalition.org/news-updates/sac-statement-on-the-european-union-eus-substantiating-green-claims-directive-announced-march-22-2023/#). Carbon Market Watch taip pat sukritikavo direktyvos projektą, kadangi jame neuždrausti neaiškūs terminai kaip „neutralumas anglies dioksido atžvilgiu”, kurie nepaisant nepagrįstumo yra toliau naudojami kaip rinkodaros priemonė (žr. https://carbonmarketwatch.org/2023/03/22/european-commissions-failure-to-ban-carbon-neutrality-undermines-its-green-claims-strategy/).
Direktyvos projektas bus perduotas svarstyti Europos Parlamentui ir Tarybai. Šis procesas paprastai trunka apie 18 mėnesių, per kuriuos vyks viešos konsultacijos, kurių metu bus prašoma pateikti pastabų, ir gali būti padaryta pakeitimų. Jei direktyva būtų patvirtinta, kiekviena valstybių narių per 18 mėnesių nuo direktyvos įsigaliojimo turėtų ją perkelti į nacionalinę teisę.
Direktyvos projektas dar galimai bus derinamas ir keičiamas, tačiau tiek tarptautiniu tiek nacionaliniu lygmeniu priimami teisės aktai dėl ESG principų verslo subjektams signalizuoja, kad tvarumo ataskaitoms vien skambių frazių ir gražaus ženklinimo nebeužteks. Atitinkamai, didėjant tvarumo skaidrumo reikalavimams, subjektai turės įsivertinti savo teiginių apie tvarumą pagrįstumą bei užkirsti kelią „žaliajam smegenų plovimui“ (angl. greenwashing).