Sutartyje įtvirtintą netesybų dydį iš tiesų prisiteisti nėra taip lengva

Komercinių sutarčių sudarymas verslo atstovams yra kasdienybė. Todėl sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų (teisių ir pareigų), dėl jų nevykdymo kylančios atsakomybės ir kitų sąlygų.

Įprastai siekiant subalansuoti savo verslo poreikius viena iš šalių būna suinteresuota sutartyje įtvirtinti kuo didesnes netesybas, sankcijas už komercinės sutarties pažeidimus.

Vis dėlto, reikėtų suprasti, kad ne visais atvejais sutartyje numatytos netesybos (bauda ar delspinigiai) bus priteistos visa apimtimi, nepaisant net ir, atrodytų, labiausiai šalį apsaugančių sutarties sąlygų.

Dažnai ginčų dėl pritaikytos atsakomybės už sutarties pažeidimus nepavyksta išspręsti taikiu būdu, todėl jie nagrinėjami teisminiu keliu.

O tuomet dažnu atveju pažeidimą padariusi šalis pradeda ginčyti jos pačios perskaitytas, patvirtintas ir pasirašytas sutarties sąlygas, kaip neatitinkančias protingumo ir kitų kriterijų.

Pagrindiniai vertinimo kriterijai yra nustatyti teisės aktuose, tačiau nekonkretizuoti. Mažinti netesybas galima tik jeigu jos yra „aiškiai per didelės“ arba „neprotingai didelės“, arba „prievolė iš dalies įvykdyta“.

Kokios netesybos laikytinos nepagrįstai didelėmis, nustatoma kiekvienu individualiu atveju, atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus, kurie yra tiesiogiai suformuoti teismų praktikoje. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis: ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į įstatymuose įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, šalių turtinę padėtį ir pan.

Bet kuriuo atveju netesybos, net jas ir mažinant, negali tapti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja sąžiningai verslo praktikai, neatitinka įprastų verslo standartų ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti kuriai nors vienai šaliai.

Taigi, yra dvi išimtys, kada netesybos negali būti mažinamos – kai jos jau yra sumokėtos arba kai jos neviršija faktiškai patirtų šalies nuostolių. Visais kitais atvejais lieka šansas, kad šalių suderintos netesybos, dar ir su atskirais patvirtinimais, kad šalys jas laiko protingomis ir atitinkančiomis šalių valią bei interesus, gali būti teismo iniciatyva arba kaltosios šalies prašymu sumažintos.

Iš vienos pusės, verslui, kuris yra nukentėjęs nuo kitos šalies atlikto sutarties pažeidimo, verta turėti omenyje, kad net ir esant susitarimui dėl netesybų, būtina iš anksto ruoštis ir rinkti įrodymus dėl faktiškai patirtų nuostolių dydžio. Iš kitos pusės, verslui, kuris padarė pažeidimą, verta žinoti, kad, manant jog netesybos neatitinka rinkos sąlygų, galima prašyti jas mažinti ir reikalauti įrodymų apie realiai patirtus nukentėjusios šalies nuostolius.