Planuojami pokyčiai virtualiųjų valiutų srityje
Gana seniai yra žinoma, kad Estijos šalis yra viena patraukliausių šalių investuotojams iš viso pasaulio dėl nesudėtingo teisinio reguliavimo ir patrauklios mokesčių sistemos. Viena inovatyviausių skaitmeninių priemonių Estijoje yra laikoma „e-Residency“ funkcija. Ši programa suteikia galimybę pradėti verslą Estijoje užpildant paraišką internete, su sąlyginai mažomis steigimo išlaidomis. Šios inovatyvios priemonės dalyviais tapo ir dauguma kriptovaliutų verslo startuolių.
Taip pat žymaus populiarumo virtualios valiutos srityje Estijai pridėjo ir tai, kad 2017 m. ji tapo pirma ES valstybe, kuri priėmė kriptovaliutas reglamentuojančius, ir kontroliuojančius teisės aktus. Taip pat taisykles, kurios sureguliavo licencijavimo procesą ir leido daugeliui įmonių gauti licenciją bei vykdyti kriptovaliutų veiklą iš bet kurios pasaulio šalies. Įsibėgėjus šiai rinkai Estijoje, pamažu buvo pastebėtos su kriptovaliutomis susijusios rizikos. Jau kuris laikas kriptovaliutų rinka pripažįstama kaip galimai patraukli pinigų plovimo ir teroristų finansavimo terpė apie kurios būtiną kontroliavimą dauguma valstybių (įskaitant ir Lietuvą) kalbėjo ir anksčiau.
Estija reaguodama į Europos Tarybos įstaigos „Moneyval“ analizes dėl pinigų plovimo prevencijos ir pasekmių būti įtrauktai į „gray list“ dėl teroristų finansavimo, praeitų metų gale nusprendė, kad šalis negali toleruoti finansinių nusikaltimų ir nusprendė griežtinti AML (anti-money laundering) reikalavimus. Šie pokyčiai Estijos rinkoje lėmė sparčiai besikeičiančią situaciją ir virtualių valiutų sektoriuje Lietuvoje. Vadovaujantis Lietuvos banko duomenimis, pastebėtas itin spartus kriptovaliutų veikla užsiimančių ir besisteigiančių naujų įmonių skaičiaus augimas. Lyginant ankstesnių metų duomenis, 2020 m. įsisteigė 8 kriptovaliutų įmonės, 2021 m. – 188 įmonės, o šių metų pradžioje įsisteigė jau 40 įmonių. Paskutiniais duomenimis kriptovaliutų veikla užsiimančių įmonių Lietuvoje yra apie 250.
Nors pokyčių dar nėra pastebėta, tačiau ES ir Lietuvos institucijos užsiminė, kad Rusija bei Baltarusija dėl joms taikomų griežtų suvaržymų gali mėginti apeiti sankcijas per virtualių valiutų rinkas. LR Finansų ministerija reaguodama į padidėjusį virtualių valiutų įmonių augimą, galimas kilti rizikas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje, sukčiavimo ar tarptautinių sankcijų apėjimo aspektus, šių metų kovo 25 d. pateikė pinigų plovimo teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 9 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Pateiktame projekte siūloma pakeisti kliento ir naudos gavėjo tapatybės tvarką, papildyti įstatymą, kad virtualiųjų valiutų keityklų ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams draudžiama atidaryti anonimines sąskaitas. Juridinis asmuo pradėjęs vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, privalės turėti nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantį vadovą ir įregistruotą įstatinį kapitalą, kuris turi būti ne mažesnis kaip 125 000 eurų, taip pat veiklos dalis turi būti vykdoma LR.
Juridiniai asmenys, kurie iki įstatymo įsigaliojimo dienos pradėję vykdyti ir po įstatymo įsigaliojimo toliau vykdys virtualių valiutų keityklų ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklą, ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 dienos privalėtų pateikti JAR ir FNTT dokumentus ir duomenis, kuriais būtų patvirtinamas įstatyme nurodytų reikalavimų vykdymas. Įmonės, kurios nepateiks šių įstatyme nurodytų duomenų ar dokumentų, netektų teisės vykdyti virtualių valiutų keityklų ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklą Lietuvos Respublikoje.
Planuojamas įstatymo įsigaliojimas 2022 m. lapkričio 1 d.
Plačiau su pakeitimais galima susipažinti čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/50750750ac2f11ecaf79c2120caf5094?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=426dbafd-a49d-402d-950d-b3638600f3df
